Populiariausios kriptovaliutos – bitkoino kaina nuo šių metų pradžios išaugo dvigubai, nors ir buvo keletą kartų smuktelėjus, tačiau ji vis dar išlieka populiariausia skaitmenine valiuta visame pasaulyje. Nuosekliai auga ir gerbėjų, norinčių prisijungti prie kriptovaliutos tinklo skaičius, tačiau atsiranda vis daugiau nuogąstaujančių tiek dėl didėjančios bitkoino sukeltos žalos aplinkai, tiek ir dėl augančių sukčiavimo rizikų.
Populiariausios kriptovaliutos – bitkoino kaina nuo šių metų pradžios išaugo dvigubai, nors ir buvo keletą kartų smuktelėjus, tačiau ji vis dar išlieka populiariausia skaitmenine valiuta visame pasaulyje. Nuosekliai auga ir gerbėjų, norinčių prisijungti prie kriptovaliutos tinklo skaičius, tačiau atsiranda vis daugiau nuogąstaujančių tiek dėl didėjančios bitkoino sukeltos žalos aplinkai, tiek ir dėl augančių sukčiavimo rizikų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vertę augina ir verslo gigantai
Šiuo metų atlyginimas už atrastą bloką yra 6,25 bitkoino (~320 746 Eur.) ir jis atrandamas kas 10 min., o per 40 min. viso bitkoino tinklo vertė vidutiniškai paauga apie 1 mln. Eur. Tad nenuostabu, jog norinčiųjų prisijungti prie kriptovaliutos tinklo vis daugėja. Bitkoino tinklas yra sukurtas taip, jog valiuta būtų ilgaamžė ir tam, kad būtų išvengta visų blokų atradimo (tiesiog prisipirkus galingų kompiuterių), sudėtingumas atrasti naują bloką yra pakankamai dinamiškas.
JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ testavimo praktikų vadovo Nikolajaus Tolkačiovo teigimu, valiutos populiarumą lemia ir tai, kad tarp bitkoino savininkų galima pamatyti ir nemažai didelių kompanijų, tokių kaip „Microstrategy“, „Square“ ir „Tesla“, pastarajai dabar priklauso 0,2 % visų bitkoinų.
„Tesla investavo apie 7 proc. savo laisvų pinigų (1,5 milijardo dolerių) į bitkoinus kaip alternatyvą vertybiniams popieriams ir ateityje žada leisti atsiskaityti už savo automobilius kriptovaliuta. Nemažai kompanijų svarsto galimybę laisvus pinigus pervesti į bitkoinus ir taip ne tik galimai uždirbti su augančia bitkoino verte, bet ir išvengti papildomų mokesčių. Taip pat savininkų sąraše galime rasti USA (0,33 % visų bitkoinų) ir Kinija (0,93 % visų bitkoinų), kurios dažniausiai savininkais tampa po konfiskacijos“, – aiškina specialistas.
„Devbridge“ testavimo praktikų vadovas N. Tolkačiovas dar 2013 metais gavo dovaną dešimtąją dalį bitkoino, kurio vertė per kelerius metus išaugo nuo 3 Eur iki 5132 Eur. Nors jis buvo sumanęs įsigyti galingą kompiuterį, vakarais kiek pažaisti kompiuterinius žaidimus, o naktimis (kai elektra pigesnė) kasti kriptovaliutą, tačiau šios idėjos atsisakė atidžiai išanalizavęs, kokias vis dėlto problemas gali slėpti šios kriptovaliutos burbulas.
Milžiniškas elektros švaistymas
Anot N. Tolkačiovo, dinamiškumą lemia tai, jog proceso sudėtingumas yra didinamas tiek, kad nesvarbu kiek kompiuterių bandytų atspėti – jie tai padarytų per maždaug 10 minučių. Jei vidutinis atspėjimo greitis kas 2016 blokų (vidutiniškai kas 2 savaites) yra trumpesnis nei 10 minučių, tada sudėtingumas yra didinamas, jei ilgesnis – lengvinamas. Teoriškai nusipirkęs kompiuterį ir palikęs „kasti“ kriptovaliutą, tikimybė atrasti bloką per artimiausias 10 min yra 1/300 000 000 000, todėl nariai buriasi į grupes (angl. Mining pool) ir jei grupė „iškasa“ bloką, laimėjimas yra padalijamas grupės nariams, taip bent jau atsiranda reali galimybė padengti elektros ar įrangos kaštus, o gal net ir užsidirbti.
„Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip labai sumanus sprendimas, bet čia slepiasi didelė problema, teoriškai visas kriptovaliutos tinklas gali veikti su keliais kompiuteriais, bet daugeliui norint lengvai pasipelnyti, šis tinklas yra labai išaugęs ir yra veltui švaistoma elektros energija, o jos iššvaistoma labai daug. Kembridžo universiteto mokslininkai yra paskaičiavę, kad metinės bitkoino „kasimo“ sąnaudos sunaudoja 178 TWh elektros energijos. Palyginimui, visos Lietuvos elektros energijos sąnaudos 2018 metais buvo šiek tiek daugiau nei 11 TWh“, – pabrėžia testavimo praktikų vadovas.
N. Tolkačiovo teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didelės elektros energijos sąnaudos yra prastai apgalvotos idėjos pasekmė, tačiau dėl tokio pajėgumo tinklas yra ganėtinai saugus.
„Norint pradėti sukčiauti piktadariui turėtų priklausyti daugiau nei pusė viso kriptovaliutos tinklo. „Devbridge“ programuotojams ne kartą teko darbuotis su didžiuliais bankų projektais bei naudoti įvairius sistemos apsaugojimo metodus. Tokį saugumo lygį, kokį pasiekia bitkoino tinklas gal ir pavydėtų daugelis mūsų užsakovų, tik vargu ar kas nors tiek norėtų mokėti už milžiniškai eikvojamas elektros energijos sąnaudas“, – sako N. Tolkačiovas.
Anonimiškumas didina rizikas
Anot IT eksperto, kriptovaliutinės transakcijos turi dar vieną aspektą – anonimiškumą. Kuo bitkoinas populiaresnis, tuo lengviau galima „plauti pinigus“ arba vykdyti nusikalstamą veiklą, o pričiupus – sunku įrodyti, kad tai yra nelegalios veiklos rezultatai.
„Net ir dabar didžioji dalis internetinių sukčiavimų vyksta bitkoino pagalba, todėl, kad tai yra valiuta, kurią yra sunku susekti. Niekas nežino kas turi raktą ir kam priklauso bitkoinas ir dėl šios priežasties kriptovaliuta buvo ir iki šiol yra naudojama įsigyti nelegalias prekes ar paslaugas. Dėl šios priežasties atsiranda mažai galimybių konfiskuoti ar užšaldyti sąskaitas. Diskutuotinų klausimų kyla ne tik dėl legalumo, bet ir mokesčių“, – įsitikinęs pašnekovas.
