Kino filmo scenarijų primenanti realybė vis labiau tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Klientus aptarnaujantys ir konsultuojantys pokalbių robotai, balso atpažinimo, vaizdo ir garso paieškos technologijos – tokie išmanūs sprendimai pasitelkiami įmonių, siekiančių pagerinti darbo procesus. Apie dirbtinio intelekto sprendimus, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį 2021 m., pasakoja bendrovės „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kalbos technologijos prisitaiko prie kiekvienos įmonės poreikių
Prieš devynerius metus, tuo metu naujausias „Apple“ kompanijos išmanusis telefonas „iPhone 4S“ supažindino vartotojus su virtualiąja balso asistente „Siri“. Tai buvo reikšmingas įvykis technologijų srityje, nes daugeliui priminė mokslinės fantastikos filmus, kuriuose veikėjai balso komandomis įjungia šviesas, perjungia televizijos kanalus arba vairuoja automobilius.
Nuo tų laikų valdymo balsu sprendimai buvo dar labiau išvystyti ir tapo televizorių, išmaniųjų telefonų ir kitų prietaisų dalimi. Daugelis įmonių įvairius balso technologijų pritaikymo scenarijus įtraukia į savo produktų ir paslaugų kūrimo strategijas. Sėkmingus Baltijos šalių įmonių pavyzdžius pateikia „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.
„Balso atpažinimo technologiją, sukurtą „Tilde“, naudoja žiniasklaidos stebėjimo ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS“, analizuojanti žiniasklaidos turinį Lietuvoje ir Latvijoje. Jau netrukus „Tilde“ technologijos Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams padės parengti reikalingus dokumentus ar protokolus iš įvairių susitikimų ir diskusijų vaizdo ar garso medžiagos. Reikia paminėti, kad „Tilde“ balso atpažinimo sprendimai naudojami registruojant teismo procesus Estijoje, o Latvijoje „Tilde“ balso atpažinimo sistemai skaitiklių duomenis gali padiktuoti „Latvenergo“ klientai“ – pasakoja R. Špukienė.
Balso sintezatoriai – nauja kokybė ir naujos galimybės
Balso technologijos nėra naujiena, tačiau pasaulinės technologijų grupės orientuojasi į dideles rinkas, todėl „Siri“, „Amazon Alexa“, „Google Assistant“ ir kiti balso valdymo sprendimai gali būti naudojami anglų, rusų, vokiečių ir kitomis plačiai vartojamomis kalbomis.
Pasak R. Špukienės, informacinių technologijų milžinai nesuteikia tokių galimybių kalboms, vartojamoms mažose bendruomenėse, tačiau po daugelio metų atkaklaus „Tilde“ tyrėjų ir programuotojų darbo, kalbos technologijos yra prieinamos ir morfologiškai sudėtingoms bei turtingoms Baltijos šalių kalboms.
„Tai yra didelis dirbtinio intelekto šuolis pirmyn mažai vartojamų ir sudėtingų kalbų atžvilgiu. Šios technologijos, be abejo, gali būti plačiai pritaikomos ir versle – automatiniai skambučiai, balso asistentai įmonių tinklapiuose, pranešimų atkūrimas viešose erdvėse – stotyse, autobusų stotelėse ir kitose vietose – visa tai dabar įmanoma jūsų gimtąja kalba“, – sako R. Špukienė.
Klientų aptarnavimo ateitis – pokalbių robotai
„Mes gyvename klientų aptarnavimo epochoje, kai visi nori, kad į jų klausimus būtų atsakyta greitai ir patogiai. Per pastaruosius metus „pokalbių robotai“ (angl. chatbots), kurie pasitinka ir kreipiasi į vartotojus pagrindiniuose tinklapių puslapiuose, tapo įprastu reiškiniu. Tačiau dirbtinio intelekto technologijos žengė dar toliau – kartais vartotojai gali net nesuprasti, jog bendrauja su robotu“, – teigia „Tilde IT“ vadovė.
Dabar pokalbių robotai gali palengvinti klientų aptarnavimo skyrių darbą atsakydami į iki 80 proc. klausimų ir padėdami sutaupyti iki 30 proc. išlaidų, susijusių su klientų aptarnavimu. Virtualieji darbuotojai taip pat gali pagelbėti pardavimų ir rinkodaros srityse, nedidelėmis sąnaudomis padėti įmonėms padidinti savo pajamas.
Kaip pasakoja R. Špukienė, daugelis organizacijų jau naudojasi šiomis dirbtinio intelekto technologijų teikiamomis galimybėmis: „Tai leidžia mums prognozuoti, jog išmaniųjų pokalbių robotų paklausa dar labiau išaugs 2021 m. Remiantis skaičiavimais, jau šiemet 15 proc. visą su klientais susijusią veiklą atliks dirbtinio intelekto sprendimai, o tai yra 400 proc. daugiau nei 2017 m.“
Vienas pokalbių roboto panaudojimo pavyzdžių Lietuvoje – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje konsultacijas teikiantis virtualus asistentas Simas. Šią inovaciją įdiegusios bendrovės „Tilde IT“ vadovė R. Špukienė teigia, kad gruodžio mėnesį pradėtas naudoti virtualusis VMI asistentas jau atsakė į daugiau nei 60 tūkst. klausimų, kuriuos gyventojai uždavė apie žemės mokesčius, nekilnojamo turto mokesčius, individualios veiklos ir verslo liudijimus, baudų mokėjimą bei įmonėms skiriamas subsidijas.
Mašininis vertimas – kelias į daugiakalbį pasaulį
Galima svarstyti, kad Europos verslo organizacijos įveiks kilusias abejones ir, siekdamos palengvinti išaugusį klientų aptarnavimo poreikį ir pagerinti pardavimo procesų efektyvumą, taps aktyviomis dirbtinio intelekto technologinių sprendimų naudotojomis.
„Kalbų technologijos gali suteikti galimybę didelėms ir mažesnėms įmonėms pasiekti pasaulį, kuriame kalbama daugiau nei septyniais tūkstančiais kalbų. Įmonės nuolat domisi naujomis rinkomis ir, nors anglų kalba yra pasaulinė verslo kalba, dažnai susiduriama su kalbų barjerais, nes žmonės mėgsta gauti reikalingą informaciją ir bendrauti su įmonėmis bei viešosiomis institucijomis savo gimtąja kalba. Tyrimas rodo, kad 75 proc. pirkėjų nori užsisakyti prekes savo gimtąja kalba, o 42 proc. pirkėjų vargu ar įsigis prekes ar paslaugas, jei informacija apie juos nėra pateikiama jų gimtąja kalba. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aukštos kokybės mašininių vertimų paklausa visame pasaulyje sparčiai auga“, – pasakoja R. Špukienė.
Prognozuojama, kad iki 2024 m. mašininių vertimų paslaugų rinka išaugs 19 proc. ir pasieks 1,5 mlrd. dolerių. Šį vystymąsi palengvina sparčiai augantis skaitmeninės informacijos kiekis, daugiakalbės komunikacijos ir žinių valdymo poreikis tiek tarptautinėse įmonėse, tiek bendraujant su klientais ir verslo partneriais. Europoje taip pat pastebima išaugusi greito ir ekonomiškai efektyvaus turinio vertimo paklausa, kurią užtikrins mašininio vertimo įrankiai, integruoti į klientų ir darbuotojų aptarnavimo portalus, pagrindinius tinklapių puslapius ir įmonių bei įvairių institucijų komunikacijos įrankius.