Dirbtinis intelektas (DI) jau sėkmingai darbuojasi, reguliuodamas transporto eismą, diagnozuodamas sunkias ligas ir kurdamas naujausius vaistus, o mes tiek mažai apie jį žinomo, jog vis dar svarstome, ar vieną dieną žmonijos neužvaldys robotai. Nežiūrint į tai, DI produktai jau įsivyravo mūsų namuose, kasdienėje veikloje nepastebimai užkariauja mūsų smegenis, o ateityje DI gali tapti protingesnis už visą žmoniją. 
Dirbtinis intelektas (DI) jau sėkmingai darbuojasi, reguliuodamas transporto eismą, diagnozuodamas sunkias ligas ir kurdamas naujausius vaistus, o mes tiek mažai apie jį žinomo, jog vis dar svarstome, ar vieną dieną žmonijos neužvaldys robotai. Nežiūrint į tai, DI produktai jau įsivyravo mūsų namuose, kasdienėje veikloje nepastebimai užkariauja mūsų smegenis, o ateityje DI gali tapti protingesnis už visą žmoniją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Mūsų laukia įdomus gyvenimas, nuostabus pasaulis, kuriame išnyks daugelis ligų – jau dabar einama to link. Bet kai kuriuos dalykus turėsime išmokti sureguliuoti“, – įspėja „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, Mykolo Riomerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius dr. Paulius Pakutinskas.
Pačios priima sprendimus
TV reklama apie šaldytuvo į telefoną siunčiamas žinutes ir pomidorus, kurie patys praneša, kad jau prinoko, prieš keliasdešimt metų gal ir būtų atrodžiusi iš mokslinės fantastikos srities, tačiau naujausios technologijos fantastiką sėkmingai verčia realybe.
Taigi kas yra tas DI ir kokios paslaptys jį gaubia? Programavimo įranga, kompiuteriai, mobilieji telefonai jau seniai įprastas dalykas, tačiau dauguma programų veikia taip, kaip numato programuotojai. Profesorius dr. P. Pakutinskas sako, jog labai supaprastinus DI apibrėžimą galime teigti, kad DI priverčia kompiuterius mąstyti ir priimti sprendimus kaip žmones , t.y. gavę didelį kiekį duomenų, rasti savus kelius užduotims atlikti ir pagal žmogaus analogiją daryti iš anksto neužprogramuotus sprendimus.
„Žinoma, tai sakome perkeltine prasme, nes kažin, ar šiuo metu veikiančios technologijos gali daryti tokius sprendimus, kaip daro žmonės – apie tai dar galima daug diskutuoti. Bet faktas, jog dirbtinis intelektas gali daryti sprendimus, kurių nenumatė ir neužprogramavo žmogus“, – teigia mokslininkas.
Esame kelio pradžioje
Pasak MRU profesoriaus dr. P. Pakutinsko, pirmosios DI užuomazgos atsirado dar praėjusio šimtmečio viduryje, tačiau tuo metu nelabai pasiteisino ir buvo ilgam pamirštos. Nusivylimas DI išnyko atsiradus galingesniems kompiuteriams, geram interneto ryšiui, tobulesniems DI algoritmams, todėl DI kūrimas šiuo metu yra sparčiai tobulėjanti ir daug nuostabių atradimų žadanti sritis. Tačiau svarbu ne tik DI kaip technologija, o kaip ją pritaikysime ir kaip ji darys įtaką žmonių santykiams.
DI galime skirstyti į tris tipus: siaurasis (angl. Narrow) arba žemiausio lygio, pritaikytas spręsti konkrečioms žmonėms kylančioms problemoms, aukštesnis bendrasis (angl. General), kuris turėtų susilyginti su žmogaus galimybėmis ir mokėti spręsti eilę problemų, bei aukščiausiasis „Super“ DI, kuris gali viršyti žmogaus ar net visos žmonijos gebėjimus visose srityse.
„Kol kas esame siaurojo DI stadijoje ir naudojame jį, kad gerai atliktų konkrečius darbus, pakeistų žmones rutininiuose, pavojinguose, sunkiuose darbuose. Įdomu, kad gerai apmokytas DI juos padaro geriau ir efektyviau nei tą darbą dirbantis profesionalas, tai yra, smarkiai sumažina klaidų, kurias darydavo žmogus, tikimybę, neprašo atostogų, negeria kavos ir gali nuolat dirbti.
Pavyzdžiui, sulyginęs milijonus plaučių rentgeno nuotraukų, DI sugeba nurodyti pokyčius ir nustatyti diagnozę ankstyvoje ligos fazėje, kurioje patyrę gydytojai dar gali nematyti neigiamų pakitimų.
Medicinos srityje ypač akivaizdu, jog DI yra greitesnis ir tikslesnis už žmogų. Tai, kam žmogus sunaudoja daug laiko, ieškodamas informacijos, jis padaro nepalyginamai greičiau. Tam ir kuriame technologijas, kad palengvintume ir patobulintume savo gyvenimą,“– pastebėjo profesorius dr. P. Pakutinskas.
„Susikalbėti“ padės 5G ryšys
Technologijų kūrėjai tikina, jog bendrajam DI atsirasti reikalingas revoliuciją duomenų apdorojime padarysiantis kvantinis kompiuteris. Apie kvantinių kompiuterių sukūrimą skelbia galingi gamintojai, tačiau tai dar nėra mūsų kasdienybė. Prieš porą metų pasirodė informacija, jog tokį kompiuterį sukūrė „Google“, šioje srityje stipriai dirba IBM, o praėjusių metų pabaigoje sukūrusi galingiausią pasaulyje kompiuterį paskelbė Kinijos mokslininkų grupė.
Kad dirbtinis intelektas galėtų sėkmingai veikti ir daryti apibendrinamus, dar reikia ir DI algoritmus galinčio maitinti didžiulio duomenų kiekio, nes tik didelis duomenų kiekis leidžia DI priimti sprendimus – tai vadinama DI „mokymu“.
Šiuo metu tinkamų apdoroti duomenų jau yra labai daug, tačiau milžiniškam kiekiui informacijos perduoti ir apdoroti reikalingas greitas, stabilus ryšys – toks, koks yra 5G. Netrukus jo reikės ne tik „protingoms“ mašinoms ar daiktų internetui, bet ir mums patiems, nes kasdieniame savo gyvenime naudojame vis didesnius kiekius informacijos – vaizdo pranešimų, nuotraukų, kurias norime gauti ir greitai persiųsti.
Profesorius dr. P. Pakutinskas pastebi, kad 5G ryšys pats savaime žmonėms nėra reikalingas, kol jo „neužpildome“ ir pilnai „neapkrauname“. Kol kas 5G ryšio technologijų galimybių negebėsime pilnai išnaudoti, nes 5G technologija grįsta įranga ir sprendimai tik atsiranda. Pavyzdžiui, dar nedaug telefonų leidžia naudotis šia technologija. Tačiau 5G diegimas labai brangus ir sudėtingas procesas, todėl tai privalome daryti jau dabar.
„Savaeigiams automobiliams svarbiausiu dalyku taps komunikavimas ne tik su centru „debesyje“, bet ir su kitais automobiliais. Šiuo metu mes galime matyti tiek, kiek pajėgios mūsų akys, kiek „mato“ automobiliuose sumontuoti jutikliai, skanuojantys ženklus ir galimas kliūtis, sekti telefone ar automobilio ekrane kelią, bet daugiau beveik nieko. O savaeigiai automobiliai turės „susikalbėti“ tarpusavyje ir matyti tai, ką mato kitas automobilis, kuris gal yra už posūkio ir praleidžia pėsčiąjį. Todėl patikimas ryšys taps svarbiausia sąlyga jiems stabiliai veikti“, – įsitikinęs profesorius dr. P. Pakutinskas.
Ar DI turės savo teisių?
Kodėl dalis visuomenės bijo 5G interneto ryšio taip bijoma, atsiranda žmonių, apsisukančių galvas folija, kad elektromagnetinės bangos nepakenktų smegenims?
Mokslininkas juokiasi, jog ankstyvaisiais amžiais žmonės bijojo ugnies, perkūno, nes nesuprato, kodėl dangus griaudžia, vėliau paniškai bėgo nuo traukinio.
„Žmonės bijo to, ko nesupranta, iš šios baimės kyla ir nepasitikėjimas technologijomis. DI ir 5G ryšys savaime nėra reikalingi, jie reikalingi tik tam, kad tarnautų mūsų poreikiams“, – tvirtina mokslininkas.
Ir vis dėlto, ar „jie“ mus užvaldys – juk pasaulyje jau atsirado judėjimai, reikalaujantys neišnaudoti DI valdomų robotų, „neįdarbinti“ jų tik mūsų sargais, galvoti apie jiems priklausančias teises.
Toks požiūris, pasak mokslininko, „laužia“ mąstymą, atrodo juokingai ir absurdiškai, bet jei pripažįstama, jog DI gali priimti sprendimus ir yra tarsi kvazi žmogus, tai savaime aišku, jog reikia nuspręsti, kas už jį atsakingas. Kokių atsakomybės ir teisinių problemų gali kilti darbuojantis DI, gerai iliustruoja autonominiai automobiliai.
„Svarstoma, jei DI mokosi ir sprendimus priima pats, tai kaip jis elgsis kritinėse situacijose. Žmogus skirtingose situacijose elgiasi skirtingai, jis pats priima sprendimus ir už juos atsako, o dėl DI „etikos“ principų kyla daugybė diskusijų, atsiranda bijančių, kad DI netaptų priešišku žmonėms. Nors jokios realios grėsmės kol kas nėra, tai tema, labai palanki spekuliacijoms ir filmų kūrėjams“, – mano MRU teisinių technologijų centrui vadovaujantis profesorius.
Teisinis reguliavimas „bėga iš paskos“
Teisinio reguliavimo kūrimas, pasak dr. P. Pakutinsko, „bėga“ paskui greitai tobulėjančias technologijas. Europos Sąjungoje kaip niekur kitur daug nuveikta ir diskutuojama apie DI technologijų etiką, svarstoma kas turėtų priimti atsakomybę už žalą – gamintojai, savininkai, ar naudotojai. Bet jei DI pats priims sprendimus, tai kuo kalti tie, kurie jį pagamino ar nusipirko?
„Tai specifinis ir labai platus klausimas, nes atsiranda abstrakcija, galimai atitinkamų santykių subjektas, kuris nėra žmogus, bet gali priimti savarankiškus sprendimus. Dirbtinį intelektą mes suprantame kaip programą ar daiktą, o jis už savo veiksmus lyg ir negali atsakyti. Ypač daug klausimų kyla dėl DI naudojimo tokiose jautriose srityse kaip medicina, transportas, karinė pramonė, kur DI priimti sprendimai gali baigtis tragedijomis.
Blogiausia, jog mes tik manome, kad žinome, kas yra DI, kokius visuomeninius santykius ir kaip jis įtakos – DI taip greitai vystosi, jog sunku nuspėti, ko iš jo tikėtis. Jei tą žinotume, nesunkiai susitartume dėl trūkstamo reguliavimo. Europos komisija išleidusi DI Baltąją knyga gavo įdomius viešųjų konsultacijų rezultatus: tik 3 proc. respondentų įvertino, kad esamas teisinis reguliavimas yra tinkamas ir nieko nereikia keisti, 33 proc. vertino, kad esamas reguliavimas turi spragų, 42 proc. pasisakė, kad būtinas naujas teisinis reguliavimas. Respondentus labiausiai neramino, kad nereguliuojamas DI gali pažeisti žmogaus teises (90 proc. respondentų ), gali diskriminuoti atskiras grupes (87 proc. respondentų.)“, – teigia MRU teisės technologijų centrui vadovaujantis profesorius dr. P.Pakutinskas.
Taigi kad ir kaip vertintume DI teikiamą naudą ir keliamas grėsmes, tai nėra trumpalaikė technologija, todėl teks prie jos priprasti ir „prisijaukinti“.
