Trečdalis šalies gyventojų naudojasi menkai apsaugančiomis nemokamomis antivirusinėmis programomis, o devintadalis apskritai nenaudoja jokių. Tai rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys. IT eksperto pastebėjimais, tokia situacija gali turėti skaudžių padarinių.
Trečdalis šalies gyventojų naudojasi menkai apsaugančiomis nemokamomis antivirusinėmis programomis, o devintadalis apskritai nenaudoja jokių. Tai rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys. IT eksperto pastebėjimais, tokia situacija gali turėti skaudžių padarinių: pakanka paspausti kenksmingą nuorodą, kad kompiuterio sistema būtų užkrėsta žalingu virusu ir būtų prarasti visi duomenys. Pasauliui minint saugesnio interneto dieną, vartotojai raginami ne tik saugiai naršyti internete, bet ir apsaugoti nuo virusų savo įrenginius.
Gresia išplatinti virusą į kitus kompiuterius
Kaip rodo prieš kurį laiką atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, tik kiek mažiau nei pusė – 46 proc. – šalies gyventojų naudoja kokią nors antivirusinę programą. 32 proc. renkasi nemokamas programos versijas, o 14 proc. apskritai nenaudoja jokių.
Minėtame tyrime buvo apklausiami išmaniųjų telefonų, stacionarių bei nešiojamųjų kompiuterių, taip pat planšečių naudotojai. Pastebėta, kad mažiausiai apsaugoti buvo planšetiniai kompiuteriai: 11 proc. jų savininkų nenaudojo jokios antivirusinės programos, o 49 proc. naudojosi nemokama.
„Tokiu atveju, kai kompiuteryje ar telefone neįdiegta jokia antivirusinė programa, vartotojai gali prarasti visus duomenis, taip pat gali būti pasisavinti jiems svarbūs prisijungimai, tokie kaip bankiniai prisijungimų duomenys ar prisijungimai prie įmonės sistemos. Jei tai įmonės įrenginys, pakanka, kad vienas darbuotojas spustelėtų kenksmingą nuorodą, ir joje esantis turinys užkrėstų visą kompiuterio sistemą žalingu virusu. Virusas gali išjungti tinklą, išvalyti standžiuosius diskus ir per internetą išplisti į kitas įmones ar klientus“, – sako IT saugumo kompanijos „ESET Lietuva“ IT inžinierius Lukas Apynis.
Rizikų, pasak eksperto, išlieka ir naudojant gamintojo įdiegtas apsaugas arba nemokamas antivirusines programas: „Pastarosios neturi tam tikrų svarbių funkcijų ir gali pavėluotai aptikti kenkėjiškas programas, kai jos būna jau atlikusios savo darbą. Todėl vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti yra pažangios saugumo programinės įrangos arba naujos kartos antivirusinės programos naudojimas.“
Apklausa taip pat atskleidė, kad antivirusines programas rečiausiai naudoja 16–17 metų paaugliai – vos 29 proc. jų į įrenginius yra įsidiegę mokamą programą. L. Apynio teigimu, šiuo atveju gali kilti papildomų grėsmių, nes paaugliai, žaisdami kompiuterinius žaidimus, linkę iš nepatikimų šaltinių parsisiųsti žaidimų papildinių ar neteisėtos programinės įrangos. „Pastaroji dažnai būna prikimšta pavojingų kenkėjiškų programų, kurios gali pavogti informaciją iš kompiuterio arba atsiųsti papildomų kenkėjų“, – paaiškina IT inžinierius.
Renkasi pagal rekomendacijas
Nagrinėjant apklausos duomenis galima pastebėti, kad gyventojai antivirusinę programą renkasi pagal įvairius kriterijus. Dažniausiai – 26 proc. – teiraujasi IT specialistų rekomendacijų. Kaip mažiau svarbūs kriterijai nurodyti: draugų rekomendacijos (18 proc.), programos kaina (18 proc.), šeimos narių rekomendacijos (11 proc.), programos greitis (9 proc.) ar jos turimų funkcijų kiekis (6 proc.).
Tiesa, 11 proc. gyventojų teigia įsigiję programą nesivadovaudami jokiais kriterijais. Eksperto teigimu, į tai vertėtų žvelgti atsakingai: „Vartotojai turėtų internete peržvelgti straipsnių, kuriuose reitinguojami geriausi antivirusiniai produktai. Šie reitingai kuriami atsižvelgiant į produktų techninių bandymų rezultatus. Vienas pavyzdžių yra nepriklausomas testavimo puslapis apie kenkėjiškų programų ir šlamšto prevenciją, aptikimą ir pašalinimą – „Virus Bulletin“ arba „Gartner Peer Insights“. Čia yra kaupiama vartotojų nuomonė apie produktą.“
Anot IT inžinieriaus, į aukščiau minėtas rekomendacijas ypač turėtų atsižvelgti tie vartotojai, kurie antivirusines programas renkasi vien pagal reklaminį aprašą. L. Apynio teigimu, siekiant atrasti tinkamiausią programinę įrangą visuomet verta patikrinti kitų vartotojų atsiliepimus arba nepriklausomų organizacijų atliktus testus.
Požymiai, kad įrenginys užkrėstas
L. Apynis išskiria požymius, rodančius, kad įrenginyje yra virusų:
- per kelias dienas ar savaitę jūsų kompiuteris arba interneto naršyklė smarkiai sulėtėjo;
- pasikeitė arba išsitrynė failai;
- atsirado naujų programų arba darbalaukio piktogramų, kurių neprisimenate įdiegę / sukūrę;
- pasikeitė saugos nustatymai;
- be jūsų leidimo didelei auditorijai siunčiami neįprasti el. laiškai;
- pasikeitė jūsų numatytasis interneto naršyklės paieškos puslapis;
- atsirado naujų interneto naršyklės įrankių juostų;
- naršyklės nuorodos nukreipia į netinkamą tinklalapį.
Reprezentatyvią apklausą apie antivirusinių programų naudojimą „ESET Lietuva“ užsakymu atliko „AC Nielsen Baltics“. „Omnibus“ metodu buvo apklausta 1600 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 64 metų.
