Jei robotai kada nors norės socialiai bendrauti su žmonėmis, jiems pirmiausia reikės išsiugdyti proto teorijos gebėjimą, kuris reiškia sugebėjimą įsijausti į kitus. Nors dirbtinio intelekto sistemų, turinčių tokį pažangų pažinimą, kūrimas yra dar toli, Kolumbijos universiteto mokslininkams pavyko sukurti robotą, kurį jie vadina „vizualia elgesio teorija“.
Jei robotai kada nors norės socialiai bendrauti su žmonėmis, jiems pirmiausia reikės išsiugdyti proto teorijos (Theory of Mind, ToM) gebėjimą, kuris reiškia sugebėjimą įsijausti į kitus.
Proto teorija yra pagrindinis žmogaus pažinimo bruožas, ir manoma, kad jis kyla daugumai apie trejų metų vaikų. Tai leidžia mums suprasti aplinkinių poreikius ir ketinimus, todėl palengvina sudėtingą socialinę veiklą, pavyzdžiui, žaisti žaidimus, kuriuose yra nustatytos taisyklės, konkuruoti versle ir net meluoti vienas kitam.
„YouTube“ stopkadras
Nors dirbtinio intelekto (DI) sistemų, turinčių tokį pažangų pažinimą, kūrimas yra dar toli, Kolumbijos universiteto mokslininkams pavyko sukurti robotą, kurį jie vadina „vizualia elgesio teorija“. Apibūdindami savo darbą žurnale „Scientific Reports“, tyrimo autoriai paaiškina, kad ši savybė galėjo atsirasti gyvūnams kaip evoliucinis ToM pirmtakas, ir tai gali būti svarbus žingsnis link dirbtinio intelekto, turinčio sudėtingų socialinių galimybių, kūrimo.
Paprastai ToM remiasi simboliniais samprotavimais, kai smegenys aiškiai analizuoja įvestį, kad numatytų būsimus kito asmens veiksmus, paprastai vartodamos kalbą. Tai galima pasiekti tik naudojant sudėtingą nervinę sistemą, pavyzdžiui, prefrontalinę žievę – tai, ką turi visi žmonės, bet kuri robotams dar yra per daug sudėtinga.
Tačiau tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad kai kurie iš mūsų evoliucijos protėvių galėjo išsiugdyti sugebėjimą numanomai numatyti kitų veiksmus, tiesiog vizualizuodami juos savo galvose, dar prieš tai, kol dar atsirado aiškių simbolinių samprotavimų gebėjimas. Šią elgesio teoriją mokslininkai ir imasi atkurti dirbtinio intelekto sistemoje.
Norėdami tai padaryti, jie užprogramavo robotą nuolat judėti link vieno iš dviejų žalių dėmių savo regėjimo lauke, visada pasirenkant tą, kuri, jo manymu, iš abiejų yra arčiau. Kartais tyrėjai užkirto kelią robotui pamatyti artimiausią žalią dėmę, uždengdami ją raudonu bloku, dėl ko robotas pasislinko link tolimesnės žalios vietos.
Antrasis dirbtinis intelektas dvi valandas stebėjo šį pirmąjį robotą, kai šis nuolat vykdė užduotį. Svarbiausia, kad šis stebėjimo robotas iš aukštai matė sceną, todėl visada matė abi žalias dėmes. Galų gale šis dirbtinis intelektas tiksliai atsižvelgė į tai, kas vyksta, ir sukūrė galimybę nuspėti, ką padarys pirmasis robotas, tik pažvelgus į žalių taškų ir raudono bloko išdėstymą.
Stebėtojo DI sugebėjo 98,45 proc. tikslumu prognozuoti pirmojo roboto tikslą ir veiksmus, nepaisant to, kad jam trūksta simbolinių argumentų.
„Mūsų išvados parodo, kaip robotai gali pamatyti pasaulį iš kito roboto perspektyvos. Stebėtojo gebėjimas įsijausti į savo partnerį ir nesuvokiant suprasti, ar jo partneris galėjo pamatyti žalią apskritimą iš savo taško yra galbūt primityvi empatijos forma“, – pareiškime paaiškino tyrimo autorius Boyuanas Chenas.
Šis vaizdu pagrįstas apdorojimo gebėjimas akivaizdžiai yra primityvesnis nei kalbų apdorojimas ar kitos simbolinės samprotavimo formos, tačiau tyrimo autoriai spėja, kad tai galėjo būti evoliucinis žingsnis iš primatų link žmonių.
„Mes spėjame, kad galbūt mūsų protėviai primatai taip pat išmoko apdoroti elgesio prognozavimo formą grynai vaizdine forma, dar prieš tai, kai išmoko vidines psichines vizijas suformuluoti į kalbą“, – teigia tyrimo autoriai.
Video apie tyrimą:
