Praėjusiais metais pasaulį ir Lietuvą ištikusi koronaviruso pandemija išryškino ūkio sektorių sugebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių arba nepaslankumą ir tragišką atsilikimą. Ekspertai prognozuoja, kad pokyčių svarbos nesupratusios ir prie naujų aplinkybių prisitaikyti nespėjusios kompanijos gali būti priverstos trauktis iš rinkos.
Praėjusiais metais pasaulį ir Lietuvą ištikusi koronaviruso pandemija išryškino ūkio sektorių sugebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių arba nepaslankumą ir tragišką atsilikimą.
Dalį pažangesnių verslų pandemija pasitiko iš anksto pasirengusius, jau įdiegusius e. platformas, padedančias teikti paslaugas skaitmeniniu būdu.
Kiti verslai per neįtikėtinai trumpą laiką įsigijo naują IT įrangą ir kone per savaitę išmoko naudotis skaitmeniniais įrankiais, nors galbūt planavo tai padaryti per kelerius ateinančius metus.
Tačiau dalis verslo ir per pandemiją viena koja liko stovėti XX a. Ekspertai prognozuoja, kad pokyčių svarbos nesupratusios ir prie naujų aplinkybių prisitaikyti nespėjusios kompanijos gali būti priverstos trauktis iš rinkos, o kitos, stengdamosi išlikti, turės jungtis arba ieškoti bendrų IT technologinių sprendimų.
Asociatyvi „Pixaby“ nuotr.
Atsilikęs komunalinis ūkis keičiasi lėtai
Technologijų proveržio amžiuje tik viena daugiabučius administruojanti Lietuvos bendrovė, sukūrusi e. platformą ir mobiliuosiuose telefonuose palaikomą e. programėlę, gali daugiabučių priežiūros klausimus spręsti be tiesioginio kontakto su klientais ir per nuotolį.
Vien Vilniuje yra 40 licencijuotų daugiabučių administratorių, tačiau dauguma jų pandemiją pasitiko menkai pasirengusios naudoti skaitmeninius įrankius, kai jų poreikis nepaprastai išaugo.
Dauguma šių įmonių iki šiol paslaugas teikia tradiciniu būdu, klientus aptarnauja centruose arba telefonu, naujoves diegia lėtai. Pavyzdžiui, tik neseniai pradėjo sąskaitas siųsti e. paštu, tačiau ir šiuo atveju klientas turi nurodyti, kad to pageidauja, kitu atveju sąskaitas administratoriai ar komunalines paslaugas teikiančios įmonės siunčia tradiciniais popieriniais laiškais.
Daugiabučius administruojančiose įmonėse daugelį gyventojams svarbių klausimų iki šiol sprendžia namui paskirtas vadybininkas. Jis rankiniu būdu registruoja klientų problemas, organizuoja gyvus susirinkimus ar gyvai juos apklausia, nešioja balsavimo biuletenius. Kai toks vadybininkas išeina iš darbo ar suserga, daugiabučio namo informaciją ir problemas „išsineša“ kartu su savimi, nes svarbi ir aktuali informacija nėra registruojama skaitmeninėse duomenų bazėse.
Būtent per koronaviruso pandemiją išryškėjo skaitmeninių įrankių komunaliniame ūkyje poreikis. Ir ne tik dėl to, kad šiuo metu patariama vengti kontaktų, organizuoti gyvus daugiabučių savininkų susirinkimus. Tiesiog teikimas skaitmeniniais įrankiais yra pažangesnis ir efektyvesnis, ypač kai įpratome daugelį veiksmų atlikti nuotoliniu būdu: apsipirkti, dirbti, mokytis, spręsti juridinius klausimus, gauti valstybės institucijų teikiamas įvairias paslaugas.
Skaitmeninių įrankių arsenalą daugiabučius administruojanti bendrovė „Mano būstas“ pradėjo kurti gerokai prieš karantiną, todėl atėjus pandemijai šoko nepatyrė nei šios įmonės klientai, nei bendrovės darbuotojai. Prieš trejus metus sukūrusi savitarnos interneto svetainę ir mobiliąją programėlę eBŪSTAS, įmonė pandemijos metu buvo pasirengusi paslaugas teikti saugiai nuotoliniu būdu. Aišku, darbus objektuose toliau vykdo specialistai. Tačiau įmonė per karantiną siūlo klientams galimybę nuotoliniu būdu dalyvauti apklausose ir balsavimuose, apmokėti sąskaitas, užsakyti paslaugas, operatyviai informuoti apie problemas, bendrauti su atsakingais asmenimis.
Kol kas tokių paslaugų poreikis yra didžiulis, rodo statistika: pandeminiais metais skaitmeninių bendrovės klientų ratas išaugo dvigubai – nuo 45 iki 80 tūkst. unikalių vartotojų.
„Negalime gyventi XIX ar XX a. “
Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas, komunalinių paslaugų bendrovės „Naujininkų ūkis“ direktorius Sigitas Čirba mano, kad informacinės technologijos ir skaitmeniniai įrankiai neišvengiamai ateis ir į kitas daugiabučius administruojančias bendroves.
„Negalime gyventi XIX ar XX a. Už lango – XXI a. Ir skaitmenizacija tampa aktuali visiems, dirbantiems bet kurioje srityje. Net teikiant raštą į savivaldybę, dabartiniu metu sunku fiziškai jį nunešti, o siunčiant paštu, tenka sumokėti. Bet galima vieno kompiuterio mygtuko paspaudimu tą raštą registruoti, sekti, pas ką jis pakliūva, kada nagrinėjamas ir kada bus pateiktas atsakymas“, – pastebėjo S. Čirba.
Jo nuomone, skaitmenizacija diegiama tam, kad vartotojui būtų patogiau gyventi, gauti ir teikti informaciją.
„Iš tikrųjų viena daugiabučius administruojanti Lietuvos bendrovė yra pažengusi šiek tiek daugiau į priekį. Bet visos kitos, lyginant penkerių metų laikotarpį, taip pat pasistūmėjo. Dauguma Vilniaus daugiabučius administruojančių įmonių sudaro galimybę prisijungti prie mokėjimų pranešimo sistemos, nebekaupti stalčiuje popierinių įmokų sąskaitų, nes jos yra elektroninėje erdvėje. Galima kompiuterio ekrane žiūrėti istoriją: kokius mokesčius aš mokėjau prieš dvejus metus, kokius moku dabar. Negana to, į tą virtualią sistemą dedami privalomi dokumentai, namo aprašas, ūkiniai planai, atliktų darbų aktai. Galų gale dauguma įmonių siunčia klientams pranešimus SMS žinutėmis, jeigu name įvyksta avarija ir, pavyzdžiui, kurį laiką nebus šalto ar karšto vandens ir pan. Taigi, pamažu kai kurios skaitmeninės paslaugos diegiamos“, – pasakojo S. Čirba.
Archajiški veiklos būdai šiuolaikinėje visuomenėje
Bendraudami su butų savininkais dėl sprendimų priėmimo praktiškai visi administratoriai, pasak asociacijos prezidento, susiduria su problema, kad organizuoti namo, kuriame yra 60 ir daugiau butų, gyvą gyventojų susirinkimą be galo sunku. Dalis savininkų gyvena užsienyje, dalis turi kelis butus, pavyzdžiui, gyvena individualiame name ir dar 3–4 butus nuomoja.
„Gyventojus surinkti, kad jie priimtų sprendimą, pavyksta tik ypatingais atvejais. Dažniausiai administratoriai šiuo metu vykdo balsavimą raštu – parengia biuletenius, juos įmeta į pašto dėžutę ir laukia gyventojų atsakymo, ar jie, tarkime, pritaria stogo remontui, laiptinės dažymui, langų keitimui, ar ne. Tą biuletenį galima nuskenuoti ir atsiųsti e. paštu, įmesti į administratoriaus dėžutę šalia laiptinės arba atnešti į biurą“, – pasakojo jis.
Vis dėlto S. Čirba pripažįsta, kad tai archajiški veiklos būdai šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau pastebi, kad dėl to iš dalies kalta ir valdžia. Elektroninis balsavimas šiuo metu įteisintas tik tada, jeigu tokį balsavimą organizuoja savivaldybė.
„Vis dėlto mes, administratoriai, žvelgiame į priekį“, – sakė jis. Asociacijos prezidentas ir įmonės vadovas nepritaria tiems, kurie savo neveiklumą teisina tuo, kad daugiabučiuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kad jie nesinaudoja kompiuteriais ir kad todėl nereikia diegti IT sistemų.
„Jeigu tokia logika vadovautumėmės, mes visi nesinaudotume ir elektronine bankininkyste. Naudotųsi tik patys gabiausi ir patys išmaniausi. Bet elektroninė bankininkystė yra labai priimtina visuomenei, aš bent neprisimenu, kada lankiausi banko skyriuje“, – pastebėjo jis.
S. Čirbos nuomone, skaitmeniniai sprendimai neišvengiamai ateis į daugiabučius administruojančias įmones. Šie sprendimai turėtų užtikrinti, kad administratorius tikrai žinotų, kad buto gyventojas balsavo laisvai, nieko neverčiamas ar kad nebalsavo kelis kartus.
S. Čirba pripažįsta, kad eBŪSTAS platformą sukūrė stipri bendrovė „Mano būstas“, turinti padalinius visoje Lietuvoje ir administruojanti itin daug daugiabučių. Jo nuomone, šią įmonę sukurti išmaniąją sistemą skatino natūralus poreikis. „Išmanioji platforma ir programėlė palengvina didelio kiekio butų administravimą. Kita vertus, jie parodė, kad tokie sprendimai įmanomi ir yra pažangūs“, – sakė S. Čirba.
Smulkesniems žaidėjams, pasak jo, tokio lygio išmanioji platforma yra finansiškai neįkandama. Jis tikisi, kad galbūt bendros duomenų bazės, prie kurios galėtų jungtis smulkesni administratoriai ir jų paslaugas perkantys daugiabučių gyventojai, diegimą finansuos Aplinkos ministerija ar kita valdžios institucija.
„Jeigu būtų koks nors virtualus serveris, kuris leistų klientams pagal savo identifikacijos kodą prisijungti prie savo namo duomenų bazės ir balsuoti elektroniniu būdu, manau, būtų labai gerai, nes dabar, kai kiekviena bendrovė naudoja savo atskirą buhalterinę programą ir kitas IT sistemas, tai paslaugas labai pabrangina“, – sakė S. Čirba.
IT technologijų poreikis skatins jungtis smulkias įmones
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad komunalinių ir kitų paslaugų teikimas daugiabučių gyventojams turėtų būti skaitmenizuotas, kad klientas turėtų galimybę kontroliuoti paslaugos teikimo procesą.
„Vis dėlto sunku tikėtis, kad mažiesiems rinkos dalyviams tai (išmaniosios platformos ir programėlės – red.) taps prieinama, nes e. sistemos vis tik kainuoja tikrai reikšmingus kaštus. Tad maži tiekėjai greičiausiai nebus tie, kurie pasiūlys šią paslaugą, jie nesiryš investuoti“, – spėjo analitikas.
M. Dubnikovas prognozuoja, jog komunalinių paslaugų teikimo ir daugiabučių namų administravimo verslas ateityje bus linkęs stambėti, vyks konsolidacija, o rinkoje liks tos kompanijos, kurios galės teikti paslaugas internetu. „Manau, tai bus tas kelias, kuriuo einant, klientus pasieks skaitmeninės paslaugos“, – teigė jis.
Finansų analitiko nuomone, skaitmeninių paslaugų teikimas daugiabučių administravimo rinkoje pirmiausia sietinas su sąnaudomis. „Supraskime, kad, viena vertus, kainuoja sistemos paleidimas, kita vertus, jos palaikymas. Mažam rinkos žaidėjui tiesiog finansiškai neapsimoka teikti paslaugą, kol klientas jos primygtinai nereikalauja. Be to, tokios paslaugos dažniausiai yra linkusios konsoliduotis. Tai tiesiog greičiausiai rinkoje žaidėjai didės, kol liks ne 40, o kelios kompanijos“, – prognozavo M. Dubnikovas.
Neįsivaizduojamų dalykų išmokstama per savaitę
Skaitmenizacija, jo nuomone, neišvengiama bet kurioje gyvenimo srityje, o argumentas, kad daugiabučių administravimo sektorius yra kažkoks išskirtinis, nes daug klientų yra vyresnio amžiaus ir naujovės jiems svetimos, analitikui atrodo nerimtas.
„Tai trumparegiškas požiūris. Vyresnio amžiaus žmonės keičiasi, išmoksta naudotis e. bankininkyste ir kitomis e. sistemomis. Nepamirškime ir to, kad laikas bėga greitai, ir žmonės, kurie jau moka naudotis išmaniosiomis technologijomis, taip pat taps vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems šios paslaugos priimtinos. Taigi, tik laiko klausimas, kada ši rinka pasikeis, kaip pasikeitė bet kuri kita rinka. Prisiminkime, kaip per kelerius metus kineskopinius televizorius pakeitė plokšti, taigi, rinka keičiasi labai greitai. Jei nesi pokyčiams pasirengęs, tampi rinkos dinozauru“, – pastebėjo M. Dubnikovas
Pasaulį ir Lietuvą ištikusi koronaviruso pandemija, finansų analitiko nuomone, ypač paspartino IT technologijų diegimo pagreitį.
„Jeigu iki tol kalbėta, kad štai ateina ketvirtoji pramonės revoliucija, kai dominuos skaitmeniniai duomenys ir automatizuoti procesai. Tačiau ilgai laukti nereikėjo, pandemija iš karto sukėlė ketvirtąją pramonės revoliuciją Lietuvoje. Tokio progreso, kuris įvyko skaitmenizuojant verslą, galėjome tikėtis po kokių trejų metų. Bet viskas įvyko per daug trumpesnį laiką. Net patys konservatyviausi žmonės, kurie bijodavo kompiuterio, ar vyresnio amžiaus vadovai išmoko naudotis ir zumu, ir mesendžeriu, ir skaipu, ir kitais skaitmeniniais įrankiais. Kai toks gyvenimo standartas ir nenori likti nuošalyje, esi priverstas mokytis. Pasirodo, kad tai, ką anksčiau net įsivaizduoti buvo sunku, galima įsisavinti per savaitę“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
