Sukčiams perimant įmonės komunikaciją elektroniniu paštu, apgaulės būdu į sukčių sąskaitas užsienyje nukreipiami šimtų tūkstančių eurų vertės pavedimai. Su tokia situacija susidūrė ne viena bendrovė Lietuvoje. Kaip atrodo tokios sukčiavimo schemos, pasakoja advokatų kontoros „Averus“ advokatas Marius Barisevičius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Laiškai atrodo lyg tikri
Kibernetiniai sukčiai vis tobulėja, kaip ir jų taikomos sukčiavimo schemos – laiškai tampa vis panašesni į tikrus.
„Sufalsifikuoti sukčių laiškai atrodo taip, lyg būtų siunčiami tikro siuntėjo. Siuntėjo elektroninio laiško parašas atrodo įprastai, susirašinėjime cirkuliuoja realios šalių derintos sutartys. Pridėtos sąskaitos faktūros ir prekių ar objektų nuotraukos taip pat atitinka įprastą formą. Todėl net ir būnant budriems, sudėtinga pastebėti neatitikimus“, – sakė vienai iš nukentėjusių įmonių atstovaujantis AVERUS advokatas Marius Barisevičius.
Maža to, sukčiai gali net perimti elektroninių laiškų paskyros duomenis.
„Sukčiai perima susirašinėjimą ir į jį pilnai įsitraukia, o svarbiausia – paskutiniu momentu pakeičia mokėjimo rekvizitus, tokiu būdu nukreipdami lėšas į sukčių valdomas banko sąskaitas įvairiuose užsienio bankuose. Korespondencija imituojama net ir šalims supratus, kad su mokėjimu yra kažkas ne taip. Pvz. el. paštu pasiteiravus, ar verslo partneris gavo lėšas ir tikrajam gavėjui atrašius, kad negavo, sukčiai neilgai trukus iš suklastotos pašto dėžutės atsiunčia laišką, patvirtinantį, kad viskas tvarkoje ir pavedimas neva gautas kitą sąskaitą. Tuo tarpu verslo partneriui nusiunčia suklastotą pavedimą, kad pinigai pervesti į tikrą įmonės sąskaitą. Taip vedžiodami už nosies abi susirašinėjimo šalis ir laimėdami sukčiams taip reikalingo laiko“, – sako advokatas.
Atkreipti dėmesį į pokyčius banko sąskaitos duomenyse
Pasak M. Barisevičiaus, pirmiausia, į ką įmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad išvengtų tokių atvejų: verslo partnerio skubinimas mokėti ir pasikeitę verslo partnerio banko sąskaitos duomenys. Taip pat signalas gali būti ir bankas, nesutampantis su šalimi, kurioje įmonė registruota, arba laiškas neatitinkantis ankstesnio susirašinėjimo konteksto.
„Svarbu, kad esant net menkiausiai abejonei prieš atliekant mokėjimą būtų pasitikslinta kitu kanalu: tai gali būti skambutis žinomam verslo partnerio darbuotojui, nes el. paštas jau gali būti perimtas sukčių. Vienas skambutis gali įmonei padėti išvengti tūkstantinių nuostolių, kurie patiriami pervedus lėšas sukčiams“, – sako advokatas. Naujo verslo partnerio kontaktus taip pat geriausia pasitikslinti oficialiuose įmonės šaltiniuose, o ne el. paštu atsiųstoje sąskaitoje.
Užkibus ant jauko – svarbu reaguoti greitai
Advokatas M. Barisevičius pataria: „Jei vis dėl to užkibote ant sukčių kabliuko ir pinigus pervedėte, tuomet labai svarbu operatyvumas ir greitas kreipimasis į tinkamas institucijas”. Pvz., kreiptis į banką dėl galimybės atšaukti pavedimą, informuoti užsienio šalies atsakingas institucijas, kad būtų sulaikomos lėšos užsienio banko sąskaitoje. Taip pat iškart susisiekti su savo advokatais, kurie įmonei patars, kokių veiksmų imtis.
„Operatyvus kreipimasis į tinkamas institucijas dažnu atveju užtikrina jei ne visos, tai bent didelės dalies pervestų lėšų grąžinimą. Minėtu atveju, skubiai susisiekus su banku dėl pavedimo atšaukimo, klientui į sąskaitą buvo grąžinta daugiau nei pusė sukčiams pervestos sumos. Kita dalis liko pasisavinta. Dėl apgaulės būdu pasisavinto turto atliekamas baudžiamasis tyrimas“, – sakė M. Barisevičius.
Jei įvykdytų pavedimų atšaukti nepavyksta, tuomet vienintelė išeitis lieka – kreiptis į teisėsaugos institucijas ir mėginti išieškoti apgaulės būdu pasisavintas lėšas.