Lietuvoje ir visame pasaulyje vėl pradėjus smarkiai augti COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, šalys ieško sprendimų, kaip apsieiti be griežtų suvaržymų. Viena iš priemonių galėtų tapti išmaniojo telefono programėlė, įspėjanti apie turėtą artimą kontaktą su sergančiuoju.
Lietuvoje ir visame pasaulyje vėl pradėjus smarkiai augti COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, šalys ieško sprendimų, kaip apsieiti be griežtų suvaržymų. Viena iš priemonių galėtų tapti išmaniojo telefono programėlė, įspėjanti apie turėtą artimą kontaktą su sergančiuoju. Tačiau, net ir pavykus užtikrinti asmens duomenų saugumą, šalyse, kur programėlė jau veikia, ja naudotis sutinka per mažai gyventojų.
Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ domisi, kokios priemonės jau išmėgintos kovoje su COVID-19, kokios buvo veiksmingos, o kurios nedavė norimo rezultato.
Koronaviruso kontaktams nustatyti skirta mobilioji programėlė Lietuvai / Bendrovės nuotr.
Kaip atrodys programėlė, kuriama Lietuvai
Apsilankėme niekuo neišsiskiriančiame biure Vilniuje, kur kuriamas neeilinis produktas. LRT pirmieji iš arti gali parodyti tai, ką galbūt dar šį mėnesį kiekvienas jau galėsime turėti telefonuose – mobiliąją programėlę, kuri įspės apie turėtą artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19.
Jos veikimo principas gana paprastas – telefonai, į kuriuos bus įdiegta programėlė, naudodami „Bluetooth“ ryšį, tarpusavyje keisis informacija, kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo šalia.
Kaip aiškina programėlę kuriančios įmonės „Dizaino kryptis“ vadovė Vaiva Lukminaitė, jei bent vienam iš sutiktųjų vėliau bus nustatytas užsikrėtimas ir jis apie tai anonimiškai praneš programėlėje, ši išsiųs perspėjimus rizikingiausiems kontaktams. Taip tikimasi nutraukti koronaviruso plitimo grandinę.
„Tai yra koks buvo artumas sąlyčio metu pagal „Bluetooth“ ryšio stiprumą, kiek ilgai truko sąlytis.
Remiantis vokiečių mokslininkų sukurta formule, įvertinamas ir simptomiškumas, tai yra ir tai, kada žmogus susirgo ir kokia tikimybė buvo, kad tuo metu jis galėjo skleisti koronavirusą. Vartotojas savo mobiliojoje programėlėje mato, ar tai yra žema, vidutinė ar aukšta rizika, taip pat informaciją, ką turėtų daryti toliau“, – pasakoja V. Lukminaitė.
Asmens duomenys nerenkami
Kūrėjai tikina, kad visa su kitais telefonais turėtų kontaktų informacija kaupiama savininko įrenginyje yra koduota ir be asmens duomenų.
„Nėra kaupiama ir apdorojimo jokia informacija, kuri leistų nustatyti asmens tapatybę arba jo vietą. Tai yra konkreti vieta, kur galėjo įvykti sąlytis, nėra žinoma, nekaupiama informacija ir su kokiu konkrečiu žmogumi tai galėjo įvykti“, – ramina „Dizaino krypties“ vadovė.
Būtent privatumo klausimai iki šiol trukdė vystyti panašias technologijas, padedančias stabdyti viruso plitimą. „Android“ ir „Apple“ suteikus technines galimybes naudoti jų sąsajas, žmogaus teisių sergėtojai didesnių pastabų dėl asmens duomenų pažeidimų bent jau kol kas neturi.
Lietuva testuoja, Europa jau turi
Lietuviškoji sekimui skirta programėlė turėjo pasirodyti dar rugsėjį. Startas atidedamas spalio pabaigai, baigus privalomus testavimus. Kol Lietuva planuoja, panašias programas jau naudoja vis daugiau šalių, tarp jų – kaimyninės Lenkija, Latvija, Estija.
arčiau nei per porą metrų nuo jos buvo užsikrėtęs COVID-19 žmogus. 34 metų politikė į Vyriausybės rūmus grįžo tik gavusi neigiamą testo atsakymą. Suomijoje per mėnesį programėlė parsisiųsta beveik 2 mln. kartų, o tai maždaug trečdalis Suomijos gyventojų.
Panašiai tiek piliečių programėle naudojasi ir Airijoje.
Milijonai vartotojų negarantuoja sėkmės
Savąja koronaviruso kontaktų aptikimo priemone dar rugsėjo pabaigoje gyrėsi ir Vokietija. Sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad jo šalies programėlė populiariausia, be to, ir funkcionaliausia – vartotojai atlikto testo rezultatus gauna tiesiai į išmaniuosius telefonus.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas atskleidžia, kad per 100 programėlės veikimo dienų testų atsakymus gavo 1 mln. 200 tūkst. žmonių.
„Tai reiškia, kad koronaviruso sekimo programėlė veikia, ji populiari, padeda išvengti infekcijų ir yra viena sėkmingiausių programų visame pasaulyje“, – gyrėsi Vokietijos sveikatos apsaugos ministras J. Spahnas.
Tačiau Vokietijoje su nerimu stebima kita tendencija – apie užsikrėtimą COVID-19 per programėlę pranešė tik kas antras užsikrėtęs vartotojas – maždaug 5 000.
Be to, Vokietijai garsiai giriantis, esą programėlė parsisiųsta jau apie 18 mln. kartų, nutylima, kad tai tik maždaug 15 proc. šalies gyventojų. Panašūs skaičiai ir Italijoje.
Programėlė veiks tik naudojant masiškai
Ekspertai pabrėžia, kaip ir kaukių dėvėjimas, programėlė turi būti naudojama masiškai – veikti bent 6 iš 10 telefonų. Net ir išsprendus nelengvą asmens duomenų klausimą, įtikinti visuomenę savanoriškai naudotis programėle bus kur kas sudėtingiau.
Tačiau „Dizaino krypties“ vadovė V. Lukminaitė pabrėžia, kad programėlė efektą gali duoti ir ją naudojant lokaliai. „Kaip pavyzdys galėtų būti privalomas programėlės naudojimas renginių metu, savanoriškas jos naudojimas darbe, ypač įmonėse, kur daug darbuotojų. Tai padėtų valdyti informaciją ir krizę bent jau lokaliuose židiniuose“, – sako V. Lukminaitė.
Dėl lietuviškos programėlės Sveikatos apsaugos ministeriją konsultavęs Algirdas Stonys sako, kad visuomenė prie programėlės greičiau pripras, jei jaus naudą ją turėti. „Įsivaizduokite, štai vyksta renginys, koncertas, ir jūs esate ten įleidžiami, tik jei turite telefone programėlę“, – pateikia pavyzdį A. Stonys.
Skirtingų šalių programėlės bendraus tarpusavyje
Dar vienas iššūkis programėlių vystytojams – susieti jas tarpusavyje, kad būtų keičiamasi informacija keliaujant. Europos Komisijos inicijuotame bendro tinklo projekte dar šį mėnesį bus bandomos Vokietijos, Italijos ir Airijos programėlės versijos.
Vėliau prisijungs dar 6 šalys, ateityje ir Lietuva. Tai reiškia, kad, keliaujant iš vienos šalies į kitą, nacionalinė programėlė praneš apie galbūt turėtą pavojingą kontaktą.
UAB „Telesoftas“ direktorius Algirdas Stonys pabrėžia, kad galimybes keistis gyvybiškai svarbia informacija atveria naudojamas vienas formatas.
„Gerai, kad kiekviena valstybė turi savo programėlę, bet dar geriau, kad kontaktų sekimas vyksta vienoje platformoje. Mums nebūtina turėti vieną ir tą pačią programėlę visose Europos šalyse, mums užtenka naudoti vieną ir tą patį formatą, vadinamąjį suderinamą formatą tarp programėlių“, – pabrėžia A. Stonys.
Mokslininkai programėlės nauda abejoja
Ekspertai pabrėžia, kad net jei Europos informacinis tinklas veiks pagal planą, keistis apie turėtus artimus pavojingus kontaktus bent jau kol kas bus galima tik keliaujant Europoje. Programėlė panacėja netaps ir dėl netiksliai nustatomos grėsmės.
„Ką reiškia buvimas šalia? Labai svarbu atstumas, apsaugos priemones, tokios kaip kaukė. Jei mes esame arti vienas kito, bet me su kaukėmis, ar programėlė žino, kad dėviu kaukę, ar žino, kada pasikeičiau kaukę? – klausia habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos profesorius Vytautas Usonis.
Pabrėžiama, kad programėlės veikia tik išmaniajame įrenginyje ir ne senesniame nei 5 metų.
