Specialistai sveikatos sektoriaus ateities nebeįsivaizduoja be dirbtinio intelekto – tokias išvadas atskleidė Europos inovacijų ir technologijų sveikatos srities bendruomenės „EIT Health“ drauge su kompanija „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas.
Specialistai sveikatos sektoriaus ateities nebeįsivaizduoja be dirbtinio intelekto – tokias išvadas atskleidė Europos inovacijų ir technologijų sveikatos srities bendruomenės „EIT Health“ drauge su kompanija „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dirbtinis intelektas sveikatos priežiūros srityje galėtų sukelti revoliuciją, padėdamas užtikrinti itin kokybišką pacientų priežiūrą, geresnę gydymosi patirtį ir suteikdamas platesnes galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Apklausti ekspertai tikisi, kad dirbtinio intelekto sprendimai Europos sveikatos priežiūros srityje bus sėkmingai įvaldyti jau po 5–10 metų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Leistų daugiau dėmesio skirti pacientams
Tyrimo metu apklausti 175 Europos sveikatos paslaugų srityje dirbantys specialistai bei 62 sprendimų sveikatos srityje priėmėjai – ligoninių, klinikų vadovai, vyriausybės įstaigose dirbantys ir sveikatos priežiūros strategijas įgyvendinantys ekspertai. Jų įsitikinimu, šiuo metu itin svarbu ugdyti esamų ir būsimų sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninį raštingumą, kad sveikatos priežiūros srityje pavyktų įgalinti visą dirbtinio intelekto potencialą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2030 m. pasaulyje trūks apie 9,9 mln. gydytojų, slaugytojų ir akušerių, nors pasaulio ekonomika būtų pasiruošusi sukurti bent 40 mln. naujų darbo vietų sveikatos sektoriuje. Platus dirbtinio intelekto panaudojimas padėtų sumažinti reikiamų išteklių trūkumą tiek dabar, tiek ateityje, taip pat suteiktų sąlygas sveikatos specialistams daugiau dėmesio skirti tiesioginei pacientų priežiūrai.
Šiuo metu diagnostika yra pagrindinė dirbtinio intelekto taikymo sritis sveikatos priežiūroje. Tačiau apklaustieji specialistai įsitikinę, kad pasitelkus daugiau sprendimų, dirbtinis intelektas galėtų pakeisti medicinos darbuotojus atliekant administracines užduotis. Pavyzdžiui – sutaupyti bent 20 proc. radiologų laiko, perimant kai kuriuos jų darbo procesus ir sudarant sąlygas daugiau dėmesio skirti asmeninei pacientų priežiūrai.
„Dirbtinis intelektas turi didžiulį potencialą pagerinti sveikatos priežiūros sistemų produktyvumą ir efektyvumą bei padaryti jas tvaresnes. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad jis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų gydant pacientus: pradedant efektyvesne prevencine priežiūra, baigiant specialistams suteikta galimybe daugiau laiko skirti tiesioginiam paciento gydymui. Ši jungtinė mūsų atlikto tyrimo ataskaita taip pat pateikia rekomendacijas sprendimų priėmėjams, susijusias su dirbtinio intelekto panaudojimu sveikatos priežiūros srityje bei naujo požiūrio, susijusio su technologijomis, diegimu savo organizacijose“, – teigia dr. Angela Spatharou, kompanijos „McKinsey & Company“ partnerė bei tyrimo ataskaitos bendraautorė.
Specialistams kol kas trūksta įgūdžių
Pasitelkus dirbtinio intelekto sprendimus, kritiniais įgūdžiais taptų biomedicinos ir duomenų mokslas, duomenų analizė ir genomikos pagrindai bei skaitmeniniai įgūdžiai.
„Greta tradicinių klinikinių mokslų, skaitmeninio raštingumo dalykai medicinos specialistams dėstomi retai. Taigi, šiandieniniai sveikatos priežiūros darbuotojai ne dėl savo kaltės dar nėra pasirengę priimti dirbtinio intelekto. Būdami Europos sveikatos priežiūros inovacijų priešakyje, matome vis daugiau apčiuopiamų, veiksmingų ir įdomių dirbtinio intelekto sprendimų. Tačiau visų pirma turime naujos kartos technologijas integruoti į dabartinius slaugos tiekimo procesus. Metas pašalinti spragas, kad Europa neatsiliktų nuo dirbtinio intelekto taikymo“, – teigė Jorge Fernández García, „EIT Health“ inovacijų direktorius ir tyrimo ataskaitos bendraautorius.
Tyrimo metu apklaustieji akcentavo skubų specialistams skirtų mokymų poreikį, taip pat siūlė skatinti nacionalinių sveikatos sistemų bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais, akademine bendruomene ir pramonės atstovais. Jie taip pat pabrėžė, kad sprendimas medicinoje naudoti dirbtinį intelektą privalo atitikti visus etikos, skaidrumo ir patikimumo principus.
Naujas technologijas pristato ir lietuviai
Kaip pastebi „EIT Health“, Europos startuoliai aktyviai veikia šia linkme ir rinkai siūlo ne vieną naują sprendimą, pritaikomą sveikatos priežiūros srityje. Sėkmingų pavyzdžių turime ir Lietuvoje: lietuvių startuolis „Oxipit “ sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį automatinės diagnostikos įrankį radiologams „ChestEye CAD“. Jis identifikuoja ir atrenka rentgeno vaizdus, kuriuose nėra užfiksuotų sveikatos sutrikimų. Taip didinamas specialistų darbo efektyvumas, juos iš karto nukreipiant į problematiškus atvejus.
„Oxipit“ programa
Kitas jaunų Lietuvos medikų startuolis „Ligence“ neseniai sulaukė 360 tūkst. eurų investicijos. Komanda kuria dirbtinio intelekto sistemą, padėsiančią automatizuoti širdies echoskopijos procesą. Jų kuriamas sprendimas „CardioEchoAI“ atpažįsta skirtingas širdies vaizdo projekcijas ir jose atlieka reikalingus matavimus, kitaip tariant – sistema atlieka tuos pačius veiksmus, kuriuos rankiniu būdu atliktų echoskopiją atliekantis specialistas.
Sėkmingais Europos pavyzdžiais būtų galima įvardyti lenkų startuolį „Brainscan“, kuris naudoja dirbtinį intelektą galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje; italų startuolį „PatchAi“, atliekantį virtualaus asistento funkciją ir analizuojantį pacientų pateiktus duomenis apie sveikatos pokyčius; vengrų startuolį „InSimu“, leidžiantį gydytojams, medicinos studentams ir medikams praktikuotis su virtualiais pacientais; portugalų „iLof“, teikiantį neinvazinį pacientų stebėjimą per optinių pirštų antspaudų biblioteką.
