„Accenture“ vadybos konsultavimo įmonės duomenimis, DI taikymas gali padidinti įmonės našumą 40 proc. ir daugiau. Tokia statistika rodo, kad specialistų, kurie geba kurti intelektines programines sistemas tik augs – prognozuojama, kad IT ir programavimo įgūdžių poreikis išaugs iki 90 proc.
Dirbtinis intelektas (DI) – nebe naujiena šių dienų „išmaniajam“ žmogui. Siurbliai robotai, savarankiškai važiuojantys automobiliai, šaškėmis žaidžiantys kompiuteriai – tai tik keli DI pavyzdžiai, kuriuos sutinkame kasdienybėje. „Accenture“ vadybos konsultavimo įmonės duomenimis, DI taikymas gali padidinti įmonės našumą 40 proc. ir daugiau. Tokia statistika rodo, kad specialistų, kurie geba kurti intelektines programines sistemas tik augs – prognozuojama, kad IT ir programavimo įgūdžių poreikis išaugs iki 90 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
„Daugelyje ES šalyse trūksta specialistų, pasižyminčių DI kompetencijomis, o tai yra didelė problema siekiant Europoje kurti ir naudoti DI. Taip pat trūksta ir DI srities aukštojo mokslo programų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) informatikos krypties studijų programų komiteto narė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
DI sprendimai versle diegiami vis intensyviau
Asociacijos „Infobalt“ bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimas parodė, kad Lietuvos įmonės galėtų įdarbinti apie 3 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų siekiant patenkinti šiandienos poreikius, o iki 2020 metų Lietuvoje reikės daugiau nei 13 tūkst. IRT specialistų.
Vis dėlto A. Paulauskaitė-Tarasevičienė teigia, kad Lietuvos verslo ryžtas investuoti dirbtinio intelekto sprendimus suaktyvėjo neseniai. 2018 m. Europos Sąjunga paskelbė DI vystymo planą, kurio vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad Europa būtų konkurencinga DI srityje. Taip pat, kad bendrovės, ypač mažos ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 99 proc. ES verslo, taptų pajėgios naudotis DI. Dėl to, anot pašnekovės, atsirado įvairios ES parama grįstos priemonės, kurios paskatino įmones tyrinėti DI sprendimų galimybes ir teikiamą naudą.
„Kad vis daugiau šalies įmonių siekia integruoti DI ar sukurti novatoriškus DI sprendimus parodė ir įmonių aktyvumas dalyvaujant šių metų „Eksperimento“ kvietime. Nors DI sprendimai ir anksčiau buvo po truputį diegiami šalies įmonėse, tačiau per paskutinius penkerius metus tai daroma ypač intensyviai“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, turinti beveik 10 metų patirtį dėstant DI tematikos modulius bei vykdant mokslinius tyrimus.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, jog artimiausiu metu DI technologijos bei automatizuoti procesai Lietuvoje gali pakeisti apie 60 proc. visų darbų. Vis dėlto, A. Paulauskaitė-Tarasevičienė pastebi, kad vertinant Lietuvos pasiruošimą šioms technologijoms, išryškėjo šalies nepasirengimas artėjantiems pokyčiams – tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuva yra 31-oji iš 32 vertintų šalių.
„Tai viena iš priežasčių, paskatinusių sukurti Lietuvos DI strategiją, pateikiant rekomendacijas, kaip reikėtų šviesti visuomenę, suteikti ateičiai reikalingų įgūdžių, skatinti inovacinių, mokslinių projektų vystymą DI srityje bei padidinti DI sprendimų panaudojimą viešajame ir privačiajame sektoriuose. Yra tikima, kad būtent šie mechanizmai leis sustiprinti šalies pasiruošimą DI proveržio bangai“, – sako ji.
Nepaliestų sričių liks mažai
Pašnekovė teigia, kad jau dabar galima matyti, kokias verslo sritis DI palies Lietuvoje: mediciną, transporto ir logistikos, klientų aptarnavimo ir finansų sektorius.
„Žvelgiant į pasaulines tendencijas, matoma jog DI stipriai palies ir mados pasaulį, marketingo, žemės ūkio bei saugumo sektorių. Verslo įmonių iššūkiai šiandien pagrinde susiję su DI specialistų trūkumu, nepakankamu ar per mažu pasitikėjimu DI programine įranga, IT infrastruktūros įsigijimo ir palaikymo kaštais, duomenų gavybos problemomis, asmens duomenų apsauga ir kitais. Ateityje bus daugiau problemų susijusių su robotų etikos, elgsenos protokolais, atsakomybių nustatymo uždaviniais“, – pasakoja dirbtinio intelekto tematikos studijose stiprinimo strategijos sudarymo darbo grupės vadovė.
A. Paulauskaitė-Tarasevičienė sako, kad DI vis labiau prilygsta arba viršija žmogaus veiklos pajėgumą įvairiose srityse, o robotai ir algoritmai perima dalį tradiciškai žmonių atliekamų užduočių.
„Neabejojama, kad DI naudojimas ir toliau sparčiai augs bei transformuos darbo rinką. Sunku tiksliai pasakyti kaip greitai DI sprendimai paveiks mūsų šalies gyventojų darbinę sritį, tačiau negalime nekreipti dėmesio į pasaulines prognozes, jog netolimoje ateityje darbo gali netekti apskaitininkai, kokybės inspektoriai, kasininkai, sandėlio darbuotojai ir kiti rutininius darbus atliekantys darbuotojai“, – paaiškina KTU Dirbtinio intelekto studijų programos rengimo grupės vadovė.
Ji teigia, kad Lietuvoje DI integracijos ir modernizacijos procesas šiek tiek lėtesnis dėl siauros rinkos ir finansinės padėties.
„Įmonės vis intensyviau ieško darbų automatizavimo sprendimų, kurie leistų pagreitinti atliekamų darbų laiką, sumažinti žmogiškojo klaidos faktoriaus tikimybę ir žinoma sumažinti kaštus susijusius su darbuotojų išlaikymu. Darbo vietų perkėlimas į pigesnes darbo jėgos šalis šiandieninėje skaitmenizavimo ir DI eroje nebėra toks populiarus ir turi alternatyvius sprendimus – procesų robotizavimas ir DI technologijų pritaikymas. Visi darbai, kurie gali būti robotizuojami greitu metu bus optimizuoti ir Lietuvoje“, – mano A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
