Elektronika.lt
 2025 m. sausio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 13 d. 08:17
Dėl Wi-Fi pažeidžiamumo jūsų geopozicija gali būti stebima realiu laiku
Sausio 12 d. 13:40
2,6 milijono pavogtų duomenų: ar jūsų naršyklės įskiepiai saugūs?
Sausio 11 d. 13:28
Dopaminas ir mūsų kasdienybė: kaip socialiniai tinklai „apdovanoja“ smegenis?
Sausio 10 d. 17:25
Abiturientų dilema: kaip išsirinkti tinkamą karjeros kelią?
Sausio 10 d. 14:23
„Samsung“ CES parodos naujienos: DI gins namus nuo programišių ir atpažins šeimos narius
Sausio 10 d. 11:40
Tiksliausios prognozės 2025 metams, kurios buvo pateiktos dar prieš 100 metų
Sausio 10 d. 08:41
Telefoniniai sukčiai koordinuotai taikosi į klientus Lietuvoje, naudojasi „Facebook“
Sausio 9 d. 20:22
Nuo pasiūlymo investuoti iki socialinių tinklų paskyros nulaužimo – kaip sukčiai jus pergudrauja
Sausio 9 d. 17:17
DORA reglamentas: dar aukštesni kibernetinio saugumo standartai finansų sektoriui
Sausio 9 d. 14:45
„Samsung“ pristatė naują DI televizorių liniją: stebės namus ir atpažins filmų aktorius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Debesų kompiuterija: taupo milijardus eurų, bet ar tinka visiems?

Publikuota: 2020-07-04 10:28
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Anot IT ekspertų, hibridinė debesija užtikrina neribotas plėtros galimybes bei leidžia atsižvelgti į specifinius verslo poreikius. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad galvojantiems bent dalį savo veiklos procesų perkelti į debesiją, visuomet svarbu individualiai įsivertinti poreikius ir galimybes.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nors šiuo metu pasaulyje populiarėja įvairios debesų kompiuterijos formos, tačiau lanksčiausiu laikomas hibridinis sprendimas. Anot IT ekspertų, hibridinė debesija užtikrina neribotas plėtros galimybes bei leidžia atsižvelgti į specifinius verslo poreikius. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad galvojantiems bent dalį savo veiklos procesų perkelti į debesiją, visuomet svarbu individualiai įsivertinti poreikius ir galimybes, rašoma pranešime.

Debesų kompiuterija: taupo milijardus eurų, bet ar tinka visiems?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Pasirinkimą lemia kaštai

Kaip pasakoja „Danske Bank“ Paskirstytų technologijų departamento vadovas Vaidotas Januška, visą debesų kompiuteriją galima suskirstyti į tris dideles grupes – tai privačios, hibridinės ir viešosios paslaugos.

„Geriausiai kiekvienam pažįstami viešieji debesys, kuriuos siūlo pasaulinės kompanijos, tokios kaip „Microsoft“, Amazon ar „Google“. Iš pirmo žvilgsnio jomis naudotis itin lengva, nes užtenka tik susikurti paskyrą ir pasirinkus norimą produktą ar sprendimą pradėti naudotis, tačiau pažvelgus giliau atsiranda papildomų iššūkių. Vienas jų – kaštai, kuriuos sudaro ne tik paslaugos naudojimo, bet ir auditavimo bei rizikos valdymo išlaidos“, – dėsto V. Januška.

Anot jo, kaštai išauga, jei bendrovės veiklos srityje keliami papildomi saugumo ir privatumo reikalavimai – pavyzdžiui, finansų sektoriuje.

Tarpinis variantas tarp privataus ir viešo debesijos sprendimo yra hibridinės technologijos, leidžiančios dalį sistemų turėti organizacijos viduje, o dalį išorėje. Vienas tokių hibridinės debesijos pavyzdžių galėtų būti „Microsoft Teams“ paslauga, kurią visai neseniai įsidiegė „Danske Bank“.

„Pritrūkus pajėgumų viduje, juos lengvai galima „pasiskolinti“ iš išorinės sistemos. Vis dėlto tokie sprendimai sunkiau integruojami ir mažiau saugūs, nes dalis procesų vyksta organizacijos išorėje. Sunkumų kyla ir nusprendus pakeisti viešojo debesies tiekėją – migravimo procedūros gali atsieiti labai brangiai“, – sako prof. dr. Dalius Mažeika, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių sistemų katedros vedėjas.

Anot specialisto, didžiausias pavojus duomenų saugumui kyla dėl virtualizacijos, kai tarp fizinės IT infrastruktūros ir skaitmeninės paslaugos įsiterpia papildomas tarpinis sluoksnis. Vis dėlto jis pažymi, kad debesų kompiuterijos paslaugas teikia geriausius IT specialistus turinčios patikimos kompanijos, todėl rizika daugeliu atveju – minimali.

Privačią debesiją lygina su kavos gėrimu

Visgi viešosiomis ar hibridinėmis debesų paslaugomis linkusios naudotis tik dalis kompanijų. Kai kurioms nepatinka tiekėjų apribojimai konfigūruoti pačią sistemą, kitos abejoja dėl saugumo, trečioms naudotis viešąja debesija neleidžiama dėl vidinės politikos. Be to, privatus sprendimas dažnai pasirodo lankstesnis.

„Pagrindinis privataus debesies privalumas tas, kad jis leidžia IT resursus naudoti pagal poreikį – juos galima plėsti, dalinti ir mokėti tik už tai, kuo faktiškai naudojamasi. Antra, privatus debesis geriau patenkina didelės, dinamiškos organizacijos poreikius“, – sako prof. D. Mažeika.

V. Januška lygina privatų debesį su kavos gėrimu – nors kavinėje tą daryti malonu, tačiau tikras kavos gerbėjas neįsivaizduoja namų be nuosavo kavos aparato ar kavinuko. Panašiai ir su debesų kompiuterija – daugėjant joje atliekamų procesų, privatus sprendimas tampa ekonomiškai naudingesnis ir lankstesnis. Faktas, jog privataus debesies siūlomų paslaugų kiekis nesieks bet kurio viešojo debesies paslaugų tiekėjo paslaugų kiekio, tačiau tai bus specializuoti ir pritaikyti sprendimai, atitinkantys organizacijos poreikį. Būtent tai įgalina adaptuotis prie besikeičiančių poreikių kylančių organizacijoje, nelaukiant pokyčių viešųjų debesų tiekėjų, kurie turi tūkstančius vartotojų su skirtingais poreikiais ir bendro sprendimo radimas užtrunka.

„2019 m. pabaigoje „Bank of America“ paskelbė, kad prieš šešis metus nusprendę įdiegti privačią debesų kompiuterijos paslaugą, kasmet jie sutaupo po 2 mlrd. dolerių. Tai rodo, jog išvysčius privačią debesiją, ji teikia apčiuopiamą finansinę naudą. Be to, už jos veikimą atsako vidinė IT infrastruktūros komanda, o tai suteikia pasitikėjimo“, – pasakoja jis.

Debesyse gali veikti ir tūkstančiai serverių

Vienas pagrindinių privačios debesijos spendžiamų klausimų – nepriklausomybė nuo išorės tiekėjų diktuojamų sąlygų. Skaitmenines paslaugas teikianti kompanija atsako už jų kokybę ir prieinamumą, tad už išorinio paslaugos teikėjo sukeltus sutrikimus atsakomybė taip pat tenka jai.

„Įvykus incidentui, prieiga prie viešojo debesies sisteminių duomenų tampa ribota arba neįmanoma, o privačiame debesyje IT komanda gali nedelsdama imtis veiksmų ir pašalinti trikdžius. Debesijos sektoriuje ypač reikšmingas yra pasitikėjimas, nes nuo jo priklauso ir paslaugos kokybė. Tam pagrindą sudaro sutartys ir jų valdymas, kadangi kokybės ir saugos užtikrinimas numatomas būtent čia“, – pasakoja prof. D. Mažeika.

V. Januška pabrėžia, kad privati debesijos paslauga geriau atspindi organizacijos poreikius konkrečiu metu ir padeda lanksčiai į juos reaguoti.

„Ši paslauga leidžia keliuose šimtuose fizinių serverių sukurti tūkstančius virtualių, kiekvieną dieną pridėti naujus ar pašalinti nebereikalingus. Virtualūs serveriai užtikrina tūkstančių mikropaslaugų veikimą, o prireikus vienas pakeisti kitomis, tą padaryti paprasta. Lengvesnė ir procesų stebėsena, nes pastebėtus trikdžius galima pašalinti čia ir dabar“, – pasakoja specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastebimas vis didesnis dėmesys konteinerizacijai – tai tampa ir strategijų dalimi. Vadinamieji konteineriai yra dar lankstesnis sprendimas, leidžiantis naudoti mažiau resursų nei virtualūs serveriai.

V. Januškos teigimu, konteinerizuotos programos suteikia naujas galimybes programuotojams greičiau ir efektyviau pateikti programų atnaujinimus, o vos tik prisireikus iškart gali būti paleistos papildomos aplikacijos kopijos, kad susidorotų su apkrova. Tokiu būdu išplečiama galimybė dar efektyviau išnaudoti infrastruktūrą bei žengti į viešąjį debesį su minimaliais kaštais, kurie dažnai atsiranda naudojant skirtingus virtualizacijos sprendimus įmonės viduje ar viešojo debesijos tiekėjo infrastruktūroje.

Ar ateityje visi gyvens nuomotuose namuose?

V. Januška pažymi, kad kai kuriose organizacijose, pavyzdžiui, bankuose, veikia centralizuotos skaičiavimo sistemos (angl. „mainframe“), atliekančios esmines bankines funkcijas. Šiandien tai yra tarsi ašis, aplink kurią sukasi didžioji dalis IT paslaugų. Tiesa, pasak V. Januškos, nors specialistai ir organizuoja minėtas paslaugas aplink šį „stuburkaulį“, šiandien jau vis dažniau ieškoma ir kitų alternatyvų.

Pasakodamas apie debesijos ateitį, prof. D. Mažeika juokaudamas lygina visų trijų rūšių sprendimus su kasdieniais žmogaus patogumais – ar ateityje žmonės gyvens tik nuomotuose apartamentuose ir važinės tokiais automobiliais? Veikiausiai ne – išliks ir nuomos galimybės, ir privatus turtas.

„Augant viešųjų debesų pasiūlai, jų kaina mažės, todėl daugeliui organizacijų priimtinesnis bus šis pasirinkimas, ypač jei bus sudarytos lankstumo, resursų išplėtimo galimybės. Taip įmonės investicijas į privačiam debesiui reikalingą infrastruktūrą galės skirti kitoms įmonės reikmėms bei plėtrai“, – sako mokslininkas.

Savo ruožtu, V. Januška įsitikinęs, kad ateitis priklauso hibridinei technologijai: „Tai ypač paranku kompanijoms, kuriose veikia privatūs sprendimai, tačiau kartais prireikia papildomų pajėgumų. Tada dalį paslaugų galima laikinai perkelti į viešąjį debesį ir taip išplėsti galimybes, o grįžus į įprastą ritmą, pasikliauti vidinėmis sistemomis. Visada viešojo debesies tiekėjai bus priekyje su inovacijomis ir naujomis paslaugomis, diktuos madas ar teiks išskirtines paslaugas – galimybė protingai rinktis šiuo atveju suteikia pranašumą“.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama