Seniai žinoma, kad įvairus virusai gali pakenkti ne tik kompiuteriui, bet išmaniajam telefonui. Būtent per virusus kibernetiniai nusikaltėliai gali įsilaužti į įrenginį ir stebėti žmogų tiek per jo kamerą, tiek klausytis per mikrofoną. Tačiau nemaloniausia dalis yra tai, kad dauguma to gali net nepastebėti.
Mobilusis telefonas daugeliui žmonių yra kaip dar viena ranka, be kurios gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas šiuolaikiniame pasaulyje. Seniai žinoma, kad įvairus virusai gali pakenkti ne tik kompiuteriui, bet išmaniajam telefonui. Būtent per virusus kibernetiniai nusikaltėliai gali įsilaužti į įrenginį ir stebėti žmogų tiek per jo kamerą, tiek klausytis per mikrofoną. Tačiau nemaloniausia dalis yra tai, kad dauguma to gali net nepastebėti.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Paspaudžiate nuorodą ir virusas jau pas jus
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys LRT.lt teigė, kad tikimybė būti sekamam per savo įrenginio kamerą bei mikrofoną yra ne tik įmanoma, bet ir pasitaikanti.
„Yra tokie incidentai įvykę. Toks variantas įmanomas, virusas ar kenksmingas programinis kodas perima įrenginio valdymą ir gali prieiti prie kameros ir mikrofono, telefono ar kompiuterio. Yra konkrečių virusų, kurie siekia tokių tikslų“, – teigė R. Rainys.
Pasak pašnekovo, tokiais virusais galima užsikrėsti paprasčiausiai paspaudžiant neaiškaus turinio reklaminį skydelį, susiviliojus gundantį pasiūlymą teikiančia nuoroda. Pasitaiko atvejų, kai virusu įrenginys užsikrečia per programinėje įrangoje esančias spragas.
„Ne veltui mes matome, kad nemažas skaičius saugumo specialistų tiesiog fiziškai užklijuoja kameras, kai jomis nesinaudoja. Yra gamintojai, kurie taip vadinamas užuolaidėles instaliuoja įrenginiuose, kad vartotojas galėtų apsidrausti ir uždengti kameras ir prie jų neprieitų piktavaliai“, – LRT.lt aiškino kibernetinio saugumo specialistas.
Paprastas vartotojas gali net nepastebėti
Kenkėjiški virusai plinta visame pasaulyje, todėl Lietuva nėra išimtis – čia taip pat pasitaiko atvejų, kai vartotoją per jo paties įrenginį stebi kibernetiniai nusikaltėliai. Tačiau problema yra ta, kad paprastas žmogus dažniausiai sunkiai gali pasakyti, ar į jo įrenginį kas nors įsilaužė, todėl nelengva nustatyti, kokie yra tokių pažeidimų mastai. R. Rainys įvardijo, jog pastebėti, kad įrenginys užkrėstas viruso, galima per išaugusius perdavimo srautus. Tačiau yra technologiškai sudėtinga, todėl paprastam vartotojui gali būti sunku tai identifikuoti.
„Vartotojams aktualu sekti savo įrenginius, įdiegti naujausias programinės įrangos versijas, nes tai užtikrina, kad neliks saugumo spragų, per kurias kenkėjai su virusais gali įsiskverbti ir atlikti nepageidaujamus veiksmus. Taip pat elementari kompiuterinė higiena, antivirusinės programos, ugniasienės naudojamos ir atsargumas“, – aiškino R. Rainys.
Jis taip pat pabrėžė, kad visuomet rekomenduojama nespausti neaiškių nuorodų. Daug virusų plinta per socialinius tinklus bei elektroninį paštą, taip pat lankantis tinklalapiuose, iš kurių vartotojas nukreipiamas kitur.
„Šiomis dienomis mes dažnai susiduriame su koronaviruso informacijos panaudojimu. Ateina laiškai tokia tematika, bandant privilioti vartotojus. Taip pat ir socialiniuose tinkluose, kuriuose matome jau ir sudėtingesnių schemų. Yra užgrobiamos vartotojų paskyros ir per tų paskyrų duomenų bazės adresų sąrašus platinami laiškai su nuorodomis, kurios kviečia jas paspausti arba dalyvauti finansinių piramidžių veiklose, investuoti ir pan.“, – LRT.lt kalbėjo specialistas.
Kaip teigė R. Rainys, sunku pasakyti, kuriuose įrenginiuose tokie incidentai pasitaiko dažniau – kompiuteriuose ar telefonuose. Skirtingi virusai veikia skirtingose operacinėse sistemose, tačiau pasitaiko virusų, kurie paveikia tiek telefonus, tiek kompiuterius.
Nereikėtų į tai žiūrėti atsainiai
„Aš neturiu ko slėpti, tegul stebi“ – kartais sako žmonės, manydami, kad nėra nieko baisaus, jog juos kas nors seka per jų asmeninį kompiuterį ar telefoną. Vis dėlto, kibernetinio saugumo specialistas pabrėžė, kad toks įsitikinimas yra klaidingas ir gali atnešti rimtų bėdų.
„Nereikėtų taip naiviai ir atsainiai galvoti. Dažnai kenkėjai ir kompiuteriniai virusai būna multisisteminiai – jie ne tik siekia vartotojo informacijos, net jeigu vartotojas mano, kad neturi svarbių duomenų. Virusai gali perimti įrenginio valdymą ir išnaudoti tą įrenginį dalyvaujant kitose kibernetinėse atakose ar, pavyzdžiui, kasti kriptovaliutoms, platinti „šlamšto“ laiškus, virusus ir t.t. Turbūt niekas iš mūsų, ir tie žmonės, kurie mano, kad neturi svarbios informacijos, nebūtų sužavėti sužinoję, kad jų įrenginiai yra kitų išnaudojami. Kai vieną kartą policija pasibels į duris sakydama, kad iš jūsų įrenginio vyksta kibernetinės atakos, jau nebus taip paprasta. Todėl kiekvienas į tai turėtų atkreipti dėmesį“, – aiškino R. Rainys.
