Kompiuterius šifruojantį išpirkos reikalavimo įrankį „Maze“ sukūrusi programišių grupuotė smogė eilinį kartą: duomenys pavogti, dalis jų išplatinta internetu, reikalaujama išpirkos už kitų duomenų atgavimą.
Kompiuterius šifruojantį išpirkos reikalavimo įrankį „Maze“ sukūrusi programišių grupuotė smogė eilinį kartą: duomenys pavogti, dalis jų išplatinta internetu, reikalaujama išpirkos už kitų duomenų atgavimą. Pati savaime ši žinia būtų labai kasdieniška. Bet šįkart auka buvo vakcinas tirianti britų bendrovė „Hammersmith Medicines Research“, pasirengusi vykdyti bet kokių skiepų nuo COVID-19 tyrimus, rašo „Forbes“.
Asociatyvi nuotr. Pixabay,com
Ataka įvykdyta nepaisant to, kad „Maze“ įrankio kūrėjai buvo viena iš grupuočių, kuri prieš kelias dienas pasižadėjo nepulti jokių sveikatos apsaugos srityje veikiančių įstaigų.
„Hammersmith Medicines Research“ klinikinių tyrimų vadovas Malcolmas Boyce'as leidiniui „Computer Weekly“ sakė, kad ataka, vykdyta kovo 14 d., buvo pastebėta dar veiksmo metu, todėl visas sistemas pavyko apsaugoti jų nespėjus užšifruoti. „Atrėmėme ataką ir greitai atkūrėme visas savo funkcijas. Pagrindinė veikla vyko be trukdžių“, – sakė M.Boyce'as. Tiesa, „Maze“ kūrėjus iš dalies galima pateisinti tuo, kad pasižadėjimas nepuldinėti medicinos įstaigų buvo paviešintas vėliau – kovo 18 dieną. Bet tai, matyt, nereiškia, kad iš jau apvogtų medicinos įstaigų išpirkos prašyti negalima.
Panašu, kad kibernetiniai nusikaltėliai sugebėjo iš įmonės serverių išgauti duomenų – konkrečiau, pacientų įrašus. Kai kurie iš šių įrašų buvo publikuoti internete. M.Boyce'as sakė, jog programišiai įmonei atsiuntė kelias „parodomąsias“ rinkmenas su duomenimis pacientų, kurie klinikiniuose tyrimuose dalyvavo prieš 8–20 metų. Vėliau tos pačios rinkmenos buvo išplatintos ir „tamsiajame internete“, o „Maze“ grupuotė „Hammersmith Medicines Research“ įvardino kaip savo „naują klientą“, kaip nusikaltėliai neretai vadina savo aukas.
Išpirkos mokėti neketinama
Galima būtų pagalvoti, kad šiomis nežinomybės, baimės ir mokslinių tyrimų skubinimo dienomis bet kokios medikų pastangos padėti žmonėms turėtų vykti netrukdomai – juolab, kad patys kibernetiniai nusikaltėliai viešai pareiškė, jog „nutrauks bet kokią savo veiklą prieš įvairiausių krypčių medicinos organizacijas iki padėties su virusu stabilizavimusi“. Visgi, anot kibernetinio saugumo profesionalo Johno Opdenakkerio, visai nestebina tai, kad ne visos grupuotės tokio pažado laikosi. „Deja, finansinė nauda yra vienintelis nusikaltėlių veiklos motyvas. Taip pat jie žino, kad medicinos organizacijos dėl viruso protrūkio šiuo metu yra itin pažeidžiamos, todėl tikimybė, kad jos sutiks sumokėti išpirką, tik didėja“, – sakė ekspertas. Bet M.Boyce'as pareiškė, kad įmonė greičiau apskritai nutrauks veiklą, nei sutiks mokėti išpirką už duomenis.
Kibernetinio saugumo ekspertai gynybai pasiruošę
Situacijos rimtumą vertina ir tie, kurie stovi priešingoje barikadų pusėje: padidėjusią grėsmę medicinos organizacijoms įvertino ir kibernetinio saugumo ekspertai, apie tai kalbantys ir tarptautinėse konferencijose. Ir kalba jau eina ne tik apie bandymą pasipelnyti, o ir apie galimą kibernetinį terorizmą.
Jei anksčiau apie kibernetinį saugumą kalbėta plačiąja prasme ir manyta, kad taisyklės universalios ir tinka visoms pramonės šakoms, šiuo metu išskiriamos specifinės šakos, kur kibernetinio saugumo klausimai yra ypatingai aktualūs ir dvi itin jautrios sritys – medicina bei aviacija, rašoma pranešime spaudai.
Be problemų pakeitė tomografo programą
„Manau į mediciną ir aviaciją atkreiptas dėmesys dėl to, kad tai yra itin jautrios ir gana lengvai pažeidžiamos sritys, o dėl galimų rimtų padarinių jos patrauklios nusikaltėliams. Pažeidę jautrią medicinos grandį sveikatos apsaugoje teroristai galėtų pasiekti daug didesnio aukų skaičiaus, nei sunkvežimiu įvažiavę į minią ir, svarbiausia, pasėtų paniką, kuri sukeltų abejones sveikatos apsaugos sistema“, – svarsto „TeraSky Baltic“ kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas, lankęsis Izraelyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „CyberTech“.
Konferencijoje medicina ir aviacija pirmą kartą buvo išskirtos į atskiras temines grupes, greičiausiai dėl to, kad pastebėta, jog tai itin jautrios, tačiau iki šiol mažai apsaugotos sritys. „Jei tradicinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys – bankų sektorius, šiuo metu yra itin smarkiai apsaugotas, didelis dėmesys skiriamas korporacijų, valstybės duomenų apsaugai, medicina ir aviacija tam vis dar skiria gerokai per mažai dėmesio“, – teigia G. Meškauskas.
Pasak jo, vien pažeidus duomenų bazes šalyse, kur fiksuojami COVID-19 atvejai, galima būtų, pavyzdžiui, apsunkinti ar padaryti neįmanomu ligos atsekamumą, kas privestų prie gerokai didesnio apsikrėtusiųjų ir platinančių ligą skaičiaus.
„Vienoje paskaitoje buvo parodyta, kaip lengvai galima prieiti prie ligoninės tomografo ir papildyti jį priedėliu, kad tomografo nuotraukas apdorojanti programa nebefiksuotų auglių smegenyse. Lygiai taip pat galima padaryti, kad fiksuotų, kai jų nėra. Abiem atvejais dideli finansiniai ir reputacijos nuostoliai, gyvybės, ir visuomenės nepasitikėjimas ligoninėmis“, – dėsto G. Meškauskas.
Fiksuotas žemas apsaugos lygis
Medicinos įstaigose fiksuotas labai žemas apsaugos lygis beveik visuose lygmenyse – tiek fizinės saugos, kai bet kas gali patekti bet kur, tiek kibernetinės apsaugos nuo įsilaužimų. Minėto tomografo atveju nusikaltėliai labai lengvai pateko ten, kur neturėjo patekti ir nebuvo jokios perspėjančios sistemos, kuri informuotų apie programinius pokyčius.
Sustiprinti dėmesį kibernetiniam saugumui medicinos srityje verčia ir tai, jog čia vis labiau įžengia pažangios, bet jautrios elektroninės sistemos, ypatingai plačiai naudojamas dirbtinis intelektas.
„Analizuodamas sukauptas ligos istorijas dirbtinis intelektas (DI) gali neįtikėtinai tiksliai nustatyti diagnozes. Pavyzdžiui, Izraelyje buvo nustatytas apendicito atvejis nėščiai merginai, nors medikai pagal simptomus to nematė, manė, kad indikacijos būdingos nėštumui. Tik DI, pagal kelių dešimčių metų atvejų analizę, fiksavo, kad gali būti apendicitas. Bet dirbtinis intelektas dirba pagal duotas užduotis ir įsilaužėliams jas truputį pakoregavus diagnozavimo sistema gali pradėti dirbti klaidingai. Tai gali padaryti ir kuo didesnės žalos siekiantys teroristai, ir pasipelnymo siekiantys nusikaltėliai, kurie už programos klaidų nurodymą gali pareikalauti milžiniškų sumų, kurios, siekiant apsaugoti ligoninių reputaciją, visai tikėtina, būtų mokamos“, – pasakoja G. Meškauskas.
Dar viena jautri sritis – aviacija
Kibernetinio saugumo analitikų manymu kiek geresnė, tačiau pavojinga situacija yra aviacijos srityje.
Pavyzdžiui, oro uostai siekiant apsisaugoti nuo įsilaužimų, turi uždaras informacines sistemas. Tačiau jos veikia labai plačiai: skrydžių valdymo duomenys perduodami techninio aprūpinimo bazėms, keleivių terminalams, kitoms grandims. Kibernetinio saugumo specialistai fiksavo labai daug taškų, kur galima patekti į uždarą sistemą ir išvesti iš rikiuotės viso oro uosto veiklą.
„Didelių oro uostų valdymas toks sudėtingas, dalyvauja tiek daug įvairių tarnybų, kad net degalų papildymo komandos darbo sutrikdymas gali ilgam laikui iš rikiuotės išvesti visą oro uosto darbą. Čia labai paprastas pavyzdys, detalizuoti šios temos nesinorėtų dėl duomenų jautrumo, tačiau specialistai mato labai daug silpnų gyvybiškai svarbių vietų, kurias galima pažeisti. Tokių sudėtingų ir jautrių struktūrų apsaugai reikėtų skirti gerokai didesnį dėmesį, tad aviacija išskirta kaip atskira probleminė sritis“, – pasakoja G. Meškauskas.
