Pasibaigus dėl karantino prasidėjusioms moksleivių atostogoms, mokyklos kovo 30-ąją pradės mokymą nuotoliniu būdu – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba iki tol visus moksleivius aprūpinti planšetiniais kompiuteriais.
Ministerija skaičiuoja, kad kompiuterio ar interneto Lietuvoje neturi daugiau nei 35 tūkst. moksleivių. Planšetėms ketinama išleisti per 9 milijonus eurų, tačiau iniciatyvos kritikai sako, kad perkant ne planšetes, o mikro kompiuterius, jų būtų galima įsigyti daugiau ir greičiau.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Voveriškių pagrindinės mokyklos direktorė Albina Gudaitienė sako nuotoliniam mokymui jau pasiruošusi – moksleivius apklausė, kiek šie turi mobiliųjų telefonų, kompiuterių, kokia jų naudojamo interneto kokybė, nors paskelbus karantiną mokykloje gausu ir kitų iššūkių.
„Kaip organizuoti darbą, ar mokytojai spės vasarą turėti atostogas, ar vasarą turėsime pratęsti mokslo metus, kaip ugdymo procesą padaryti kokybišką ir prieinamą kiekvienam vaikui“, – iššūkius vardina direktorė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kelis egzaminus jau pavėlino. Kaip tvarkaraštis keisis karantiną pratęsus, bus nutarta kitą savaitę.
Iki tol ministerija žada išspręsti mokymo nuotoliniu būdu problemą – ministro teigimu, Lietuvoje yra per 35 tūkst. moksleivių, kurie namie neturi kompiuterio ar interneto. Ministerija ketina pirkti 5 tūkst. planšetinių kompiuterių, dar 30 tūkst. nuomotis iš verslo įmonių. Pasak ministro, moksleiviams išdalyti kompiuteriai moksleiviams galėtų likti ir po karantino.
„Jei pateks vaikams, kurių objektyviai reikia, tikrai nebus pro šalį ir didelė pagalba šeimoms išlyginti netolygius vaikų pasiekimus – tai žymiai efektyvesnė priemonė nei pasyvus bandymas keisti metodikas“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Dalis planšečių mokyklas galėtų pasiekti jau kitos savaitės pabaigoje. Didžiausią poreikį nurodė Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai, Kėdainių, Radviliškio ir Vilkaviškio rajonai, Panevėžio miestas.
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius sako, kad derėtų pirkti mikro kompiuterius, kurių galima gauti ir greičiau, ir pigiau.
„Tie įrenginiai, kurie šiandien yra pasirinkti, nėra optimaliausias variantas, siūlau juos keisti vadinamaisiais mikro kompiuteriais. Tai yra mažas kompiuteris, kuris telpa delne, jungiasi klaviatūra, pelė ir kuris jungiasi per laidą prie paprasto televizoriaus, – sako M. Pareščius. – Tai įrenginys, su kuriuo būtų galima programuoti, ko neturėsime planšetiniuose kompiuteriuose, dar būtų galima optimizuoti inžinerinės profesijos mokymąsi.“
Jau 19 metų per atstumą pamokas vedantys mokytojai iš Vilniaus Ozo gimnazijos sako, kad nuotolinis mokymasis ugdo moksleivių savarankiškumą.
„Mokinys turi išmokti ir turėti ženkliai daugiau informacinių technologijų gebėjimų. Todėl, kad jie labai reikalingi matematikos, gamtos mokslų dalyku srityse, – sako gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vilda Skairienė. – „Nes sudėtingas teorijų rašymas, brėžinių braižymas, laboratorinių darbų atlikimas, jie visa tai turi atlikti namuose, jie turi gebėti pasirinkti mokymosi šaltinius, jeigu papildomai mokosi, tas ugdymas daro žmogų labai savarankišką,“
Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta per 9 milijonus eurų. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys.