Be kompiuterio ir telefono – nė iš vietos. Su tokiu požiūriu sutinka ir Senjorų socialinės globos namų gyventojas, 65 metų Vladislovas Diržys. Nors vyras turi visišką negalią, specialios, akimi valdomos pelytės pagalba, jis puikiai valdo kompiuterį. 
Be kompiuterio ir telefono – nė iš vietos. Su tokiu požiūriu sutinka ir Senjorų socialinės globos namų gyventojas, 65 metų Vladislovas Diržys. Nors vyras turi visišką negalią, specialios, akimi valdomos pelytės pagalba, jis puikiai valdo kompiuterį.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Teisių pažeidimas
Šiandien nemokėti naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu atrodo kone neįmanoma. Tačiau, Asociacijos „Langas į ateitį“ duomenis, Lietuvoje internetą turi 84 proc. šalies gyventojų. Likę 16 proc. šio straipsnio, tikėtina, niekada ir neperskaitys, mat jis pasiekiamas tik internetu. Kaip teigia asociacijos direktorė Loreta Križinauskienė, asmenys, kurie neturi skaitmeninio raštingumo įgūdžių susiduria su daugeliui problemų. Viena iš jų – jų teisės į informaciją pažeidimas.
„Jei kalbėtume ne tik apie visą Lietuvą, bet ir visą Europą, tai labai akivaizdu, kad yra žmonių, kurie niekada nei mokykloje, nei universitete, nei kokioje kitoje švietimo įstaigoje, neturėjo galimybės formaliai mokytis skaitmeninio raštingumo. Todėl šiandien mes tikrai turime ne mažą dalį žmonių. kuriems labai trūksta ir labai reikėtų skaitmeninio raštingumo žinių“, – sako L. Križinauskienė.
Ji pasidalina ir iškalbinga statistika: anot jos, iš 84 proc. interneto vartotojų Lietuvoje, labai nemaža dalis yra tų žmonių, kurie yra savamoksliai. Tai žmonės, kuriems yra daugiau nei 50 metų.
„Atvirai pasakius, aš manau, kad su labai didelėmis problemomis susiduria tie asmenys, kurie šiandien neturi skaitmeninio raštingumo įgūdžių arba nesinaudoja internetu. Visų pirma, kas man ateitų į galvą, yra tiesiog jų teisių pažeidimas. Nes mes kiekvienas turime teisę į informaciją. O informacijos šiandien turime tiek daug, kad vienas iš pačių svarbiausių dalykų – mokėti ją atsirinkti iš įvairių šaltinių. Manau, kad be skaitmeninių įgūdžių šiandien gyventi yra labai sudėtinga“, – sako L. Križinauskienė.
Pasiteiravus, ar tokiems žmonėms sudėtinga rasti darbą, L. Križinauskienė sako, kad, artimiausioje ateityje galbūt 100 proc. darbų bus susiję su skaitmeniniais įgūdžiais. „Bus sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma dirbti jų neturint. Todėl Europos Sąjunga rekomenduoja visus skaitmeninius įgūdžius suskirstyti į pagrindinius, pažengusiojo ir eksperto įgūdžius. Lietuvoje yra maždaug 55 proc. žmonių, kurie turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Visiems kitiems, deja, dar reikia mokytis“, – neslepia ekspertė.
Įgūdžių neturi ir 30 metų turintys lietuviai
Būtent jos vadovaujama asociacija yra viena iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ įgyvendintojų. Projektas leidžia visiems norintiems nemokamai bibliotekose įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžius. „Projekto mokymus pradėjome 2019 metų kovo mėnesį. Dar nėra metų, bet jau turime apmokytus 45 tūkstančius gyventojų. Iš tų 45 tūkstančių žmonių, beveik 80 proc. yra moterys. 75 proc. žmonių yra vyresni nei 51 metai.
O žmonės nuo 51 iki 65 metų sudaro net 44 proc. Tai yra tie gyventojai, kurie dirba ir jaučiasi nekomfortabiliai savo darbe, dėl skaitmeninių įgūdžių nepakankamo lygio“, – statistiką vardija L. Križinauskienė. Anot jos, ir šioje srityje jaučiasi atskirtis – net 76 proc. projekto dalyvių yra ne didžiųjų miestų gyventojai.
Pašnekovė neslepia, kad 25 proc. mokymus lankančių asmenų yra jaunesni nei 51 metai. Mokymus lanko net 30 metų turintys asmenys. Anot jos, tai žmonės, kurie ieško darbo.
Kompiuterį valdo akimi
Tačiau yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie, nepaisant visų sunkumų, puikiai moka naudotis naujosiomis technologijomis, nes tai jiems proga kabintis į gyvenimą.
Kaip pasakoja Senjorų socialinės globos namų direktorius Vytautas Gricius, jo vadovaujamuose globos namuose, ant rankų pirštų galima suskaičiuoti gyventojus, kurie moka naudotis kompiuteriu.
„Mobiliaisiais telefonais naudojasi apie 60 proc. gyventojų. Bet, deja, naudojasi mygtukiniais, senais telefonais.“, – pasakoja V. Gricius.
Tačiau, priduria jis, tie, kurie naudojasi kompiuteriais ir planšetėmis, šių technologijų tikrai neatsisakytų. „Yra gyventojų, kurie labai aktyviai dirba su kompiuterine technika. Yra ir kas akimi valdo kompiuterį. Tai žmogus, turintis visišką negalią, guli lovoje. Bet jis turi turi tokį credo – nori kabintis į gyvenimą ir naudodamasis technologijomis, jis bendrauja su pasauliu“, – sako V. Gricius.
Direktoriaus minimas gyventojas – 65 metų Vladislovas Diržys. Vladas kompiuteriu naudojasi specialia pelyte, kuri fiksuoja, kaip juda jo akies obuolys. Vyras sutinka ir parodyti, kaip atrodo toks kompiuterio valdymo būdas. Pasiteiravus, ką jis veikia naudodamas kompiuterį, negalią turintis Vladas vardija, kad turi el. paštą, skaito Delfi, turi „Facebook“ paskyrą, atlieka bankinius pavedimus, o per „Youtube“ žiūri filmus.
Jis pripažįsta, jei ne jam padovanota išmani pelytė – gyvenimas be jo naudojamų technologijų būtų liūdnas.
Kita globos namų gyventoja yra 82 metų Bronislava Bulkienė. Ji pasakoja, kad kai sūnus iš Vokietijos atvežė planšetę – ji supyko. „Galvoju, kad aš vis tiek nieko nemokėsiu. O, pasirodo, kažką galima (nuveikti – Delfi). Dabar be jos (planšetės – Delfi) man būtų labai sunku“, – teigia Bronislava.
Moteris džiaugiasi išmaniu įrenginiu. „Nelabai dar aš čia įsisavinusi, bet kiek man reikia, tai man beveik ir užtenka. Pasiskaitau laikraščius, pasikalbame su sūnumi, pasižiūriu kokius noriu filmus, pasiklausau muzikos, kokios man reikia. Ko nors reikia – susirandu. Pavyzdžiui, kokių nors vaistų reikia, tai kokioje vaistinėje, kiek kainuoja ir panašiai. Žaidžiu šaškėmis, kai turiu laiko. O didžiausias mano nusiraminimas – padėlioti pasiansą“, – džiaugiasi ji.
Buvo patogūs laikai
Tačiau, kaip ir minėjo globos namų direktorius V. Gricius, skaitmeninius įgūdžius turinčių gyventojų – vienetai.
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius, didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių gauna pajamas grynaisiais. „Jiems atitinkamai nebelieka poreikio mokėti mokėjimo kortele. Pradedant nuo 80 metų tai tokių žmonių labai daug, nuo 70 – kiek mažiau, bet tai yra tam tikras palikimas iš anksčiau, kai žmonės nebuvo pratę turėti banko sąskaitų, turėjo tarybiniais laikais taupomąsias knygeles, kuriose laikydavo santaupas. Valstybė jiems sudarė gana geras sąlygas gauti pajamas, pensijas, išmokas grynaisiais ir vyresnio amžaisu žmonės tuo ypač naudojasi“, – sako jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra glaudžiai susiję su finansiniu raštingumu. Žemi skaitmeninio ir finansinio raštingumo įgūdžiai gali atverti duris ir kibernetiniams sukčiams.
„Matome iš patirties, kad sukčiai veikia per žmonių psichologiją. Čia dažnai lemia ne tik išsilavinimas, o ir tam tikra žmogaus būsena, gebėjimas įvertinti situaciją. Aišku, ir charakterio savybės, nes tas žmogus, kuris visada yra įtarus, gali ir be didelių žinių pagalvoti, kad čia kažkas yra negerai. O, tarkime, atviras, atsipalaidavęs, net ir išprusęs žmogus, tam tikromis aplinkybėmis gali pasielgti neapgalvotai.
Bet vis tiek, kai aš turiu tam tikras žinias, jaučiuosi saugiai. Kai nežinau – man baisu. Kai aš žinau – jaučiuosi užtikrintai. Informacinio ir skaitmeninio raštingumo žinios yra labai svarbios“, – akcentuoja T. Karpavičius.
Neva troleibuse nuskaitė pinigų
Dažnai pasigirsta ir įvairių kalbų, kad neva žmonėms iš banko sąskaitų dingsta pinigai. „Galbūt pasitaiko, kad žmonėms atrodo, kad pinigai kažkaip dingsta iš sąskaitos. Bet galbūt jie susiduria su tam tikra išlaidų kontrole: nejaučia, kada, ką ir kiek išleidžia. Ir tada atrodo, kad kažkas nurašinėja tuos pinigus.
Bet tokiu atveju geriausia yra pasižiūrėti savo sąskaitos išrašą. Ir jei abejoja dėl kažkokių operacijų – susisiekti su banku. Jei iš tiesų bus kažkokie sukčiavimo atvejai, tada jau reikia eiti į santykį su banku, aiškintis. Gal iš tikrųjų kažkur yra pavogti duomenys ir jais buvo pasinaudota. Bankai, paprastai, turi priemones tam užbėgti už akių, kad nebūtų pasinaudota pavogtais duomenimis“, – pataria ekspertas.
Anot jo, įvairių mitų yra ir apie bekontaktes mokėjimo korteles.
Beabejo, visokių dalykų pasitaiko, ypač mokėjimo kortelių atvejų. „Dar vienas iš pastebėjimų dėl bekontakčių kortelių būna, kad neva tai viešajame transporte kažkas prisilietė ir nuskaitė pinigų. Yra du svarbūs dalykai, kuriuos svarbu žinoti. Tam, kad būtų įmanoma nuskaityti, tai tas asmuo, kuris nori nuskaityti pinigų, turi turėti sutartį su banku. Bankai tikrai nenorės turėti santykių su tokiais asmenimis, kurie pasiima kortelių skaitytuvą sukčiavimui.
Kita vertus, jei matote, kad įvyko tokia situacija, reikia kreiptis į banką, pasakyti, kad įvyko sukčiavimas. Garantuoti negaliu, bet yra didelė tikimybė, kad nuostoliai bus padengti. Ir aišku, viskas bus išieškota iš sukčiautojo, nes jis turės prisistatyti bankui. Jis negali anonimiškai gauti kortelių skaitytuvo“, – mitą paneigia pašnekovas.
