Praėjus šiek tiek daugiau nei pusei amžiaus nuo istorinio „Apollo 11“ nusileidimo Mėnulyje 1969 m., kompiuterių technologijos įspūdingai patobulėjo. Tiesą sakant, patobulėjo taip smarkiai, kad net paprasti šiandieniniai prietaisai yra galingesni už „Apollo“ valdymo kompiuterį.
Praėjus šiek tiek daugiau nei pusei amžiaus nuo istorinio „Apollo 11“ nusileidimo Mėnulyje 1969 m., kompiuterių technologijos įspūdingai patobulėjo. Tiesą sakant, patobulėjo taip smarkiai, kad net paprasti šiandieniniai prietaisai yra galingesni (kalbant grynai apie apdorojimo pajėgumus) už „Apollo“ valdymo kompiuterį, padėjusį atlikti, ko gero, įspūdingiausią ir ambicingiausią žygdarbį naujausiųjų laikų istorijoje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Galbūt tokie palyginimai nepelnytai sumenkina NASA technologinį palikimą, bet nieko nepadarysi, rašoma sciencealert.com. Jie bent jau neleidžia užmiršti nepaprastai genialių inžinerinių sprendimų ir matematinių skaičiavimų, būdingų agentūros garsiajai XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos kosmoso programai, ypač atsižvelgiant į ribotas to laikmečio technologijas.
Nors tuo metu „Apollo“ valdymo kompiuteris buvo tikras pažangiųjų technologijų stebuklas, palyginus su šiuolaikiniais prietaisais, jis smarkiai nusileistų net paprasčiausiam XXI a. kompiuteriui.
Tiesą sakant, ankstyvieji namų kompiuteriai, tokie kaip „Apple II“ pasivijo „Apollo“ valdymo kompiuterį našumu besibaigiant XX a. aštuntajam dešimtmečiui. Akivaizdu, kad iki mūsų laikų prietaisai gerėjo ir pasidarė dar modernesni.
Tvirtinama, kad net paprasti moksleiviams skirti skaičiuotuvai, pagaminti seniau nei prieš 20 metų, yra daugiau negu 100 kartų spartesni už „Apollo“ valdymo kompiuterį, tad ką jau kalbėti apie įmantresnius įrenginius.
„Jūsų kišenėje gulintis „iPhone“ pasižymi 100 tūkst. kartų didesne apdorojimo sparta nei kompiuteris, leidęs prieš 50 metų išsilaipinti Mėnulyje“, – praėjusiais metais portalui „The Conversation“ paaiškino kompiuterių mokslininkas Grahamas Kendallas, dirbantis Notingamo universitete.
Viena vertus, labai stebėtis nėra kuo. Dabartiniai išmanieji telefonaiyra penkis dešimtmečius trukusios laipsniškos technologijų evoliucijos rezultatas. Būtų kur kas keisčiau, jeigu garsus, bet pakankamai primityvus valdymo kompiuteris šiandien nebūtų tiesiog sumaltas į miltus, turint omenyje apdorojimo pajėgumus. Kita vertus, vis tiek gana stebina tas faktas, jog net patys paprasčiausi mūsų laikų prietaisai, kurių net ir nepavadintum tradiciniais kompiuteriais, stipriai lenkia „Apollo“ valdymo kompiuterį.
Kinijoje gyvenantis „Apple“ produkcijos kūrėjas Forrestas Helleris neseniai susilaukė daug dėmesio, tinklaraštyje išsamiai paaiškinęs, kodėl vienas rinkoje esantis USB-C tipo įkroviklio modelis – „Anker PowerPort Atom PD 2“, turintis mikrolustą „Cypress CYPD4225“, yra gerokai pranašesnis už „Apollo“ valdymo kompiuterį spartos ir atminties atžvilgiu.
Dėl skaičiuotuvų, namų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų viskas aišku, bet USB-C tipo įkroviklis? Juk tai visiškai neišmanus daiktas, tačiau net ir jis yra spartesnis už astronautus Mėnulyje išlaipinusį esminį legendinės misijos prietaisą. Iš tiesų įspūdinga pažanga. Žinoma, F. Helleris nepamiršo paminėti, kad toli gražu ne visi USB-C tipo įkrovikliai našumu prilygsta „Anker PowerPort Atom PD 2“.
„Daugelis USB įkroviklių turi mikrovaldiklį su centriniu procesoriumi, – rašė jis. – Vieni yra silpnesni už „Apollo 11“ valdymo kompiuterį, kiti – galingesni.“
Kad ir kaip ten būtų, kai kurie jo straipsnio komentatoriai tvirtina, kad tokio pobūdžio palyginimai yra dirbtiniai ir klaidingi, nes paremti grynai techninėmis specifikacijomis, ignoruojant elegantiškus metodus, kuriais „Apollo“ valdymo kompiuteris buvo suderintas su kita NASA įranga.
„Tokie teiginiai tik iškraipo tikrąsias „Apollo“ valdymo kompiuterio stipriąsias puses, – praėjusiais metais žurnale „The Atlantic“ nurodė žurnalistas Alexis C. Madrigalas. – Taip, bet kuris šiuolaikinis prietaisas pasižymi gerokai didesne skaičiuojamąja galia, bet „Apollo“ kompiuteris buvo nepaprastai pajėgus, patikimas ir puikiai susidorojo su pateikta užduotimi. Išmaniuoju durų skambučiu erdvėlaivio į Mėnulį nenuskraidinsi.“
Į šią holistinę perspektyvą būtina atsižvelgti. Taip pat ir į kitas praktines aplinkybes. „CYPD4225 tikrai neskirtas kosmosui, – atvirai pripažino F. Helleris. – Neįsivaizduoju, ar jis veiktų kosminėje erdvėje.“
