Įsivaizduokite, asmuo vedžioja šunį, o jam timptelėjus pavadėlį nutrūksta antkaklis. Pavadėlio galas pataiko į akinių stiklą. Jis sudūžta, o šukės pažeidžia žmogui akį. Sužalojimas toks rimtas, kad asmuo praranda regėjimą. Kas kaltas: šuo, pavadėlis, antkaklis ar akiniai? Bet dar didesnį galvosūkį sukels dirbtinio intelekto atsiradimas mūsų kasdienybėje, tai yra neišvengiama.
Įsivaizduokite, asmuo vedžioja šunį, o jam timptelėjus pavadėlį nutrūksta antkaklis. Pavadėlio galas pataiko į akinių stiklą. Jis sudūžta, o šukės pažeidžia žmogui akį. Sužalojimas toks rimtas, kad asmuo praranda regėjimą. Kas kaltas: šuo, pavadėlis, antkaklis ar akiniai?
Tokią situaciją pateikia Lietuvoje viešinti „Telia“ grupės viceprezidentė Eglė Gudelytė-Harvey. Briuselyje ji dirba teisinės praktikos grupės, atsakingos už inovacijas, naujas technologijas ir turinį, vadove. „Telia“ grupėje ji taip pat dirba ir įmonės Dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų centro vadove.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
E. Gudelytė-Harvey teigia, kad jos pateikta situacija nėra išgalvota ir prieš kelerius metus nutiko JAV. Moteris, kuri prarado regėjimą viena akimi, padavė „Amazon“ ir šuns pavadėlio gamintojus „The Furry Gang“ į teismą. Kadangi nepavyko identifikuoti pavadėlio gamintojo adreso, nukentėjusi moteris stojo bylinėtis su „Amazon“.
E. Gudelytė-Harvey teigia, kad tokia iš pažiūros paprasta situacija sukuria tikrą galvosūkį teisininkams. Bet dar didesnį galvosūkį, anot jos, sukels dirbtinio intelekto atsiradimas mūsų kasdienybėje, tai yra neišvengiama. Pavyzdžiui, jeigu autonominis automobilis pateks į avariją. Ką reikės kaltinti? Automobilio, programinės įrangos gamintojus, interneto tiekėjus ar automobilio savininką?
Teisininkė E. Gudelytė-Harvey teigia, kad atsakymas nėra paprastas, o jų vis dar bandoma ieškoti Briuselio koridoriuose.
Dirbtinis intelektas Lietuvoje
Susitikimo su E. Gudelyte-Harvey metu buvo pastebėta, kad Lietuvos policija naudoja dirbtinį intelektą veidams atpažinti, todėl kyla klausimas, ar tai, ką daro teisėsauga, yra legalu.
Teisininkė teigia, kad, kai yra vykdomos viešosios pareigos visuomenės saugumui užtikrinti, naudoti dirbtinį intelektą veidams atpažinti galima.
Tačiau ji pateikia ir kitą atvejį, kada dar šiais metais vienai iš Švedijos aukštųjų mokyklų buvo skirta 19 tūkst. eurų bauda už tai, kad ji naudojo veidų atpažinimo sistemą studentų lankomumui sekti.
Vis dėlto E. Gudelytė-Harvey pažymi, jog Europoje įpareigojančių bendrųjų sutarimų dėl dirbtinio intelekto naudojimo dar nėra. Tačiau yra parengtos gairės, kuriomis galima vadovautis taikant dirbtinio intelekto produktus.
Pagrindiniai dirbtinės intelekto strategijos principai: žmogiškasis veiksnys ir žmogaus atliekama priežiūra, techninis patvarumas ir saugumas, privatumas ir duomenų valdymas, skaidrumas, įvairovė, nediskriminavimas ir teisingumas, visuomenės ir aplinkos gerovė, atskaitomybė.
Tačiau ES strategijos principai nėra įpareigojantys, todėl šalims suteikiama teisė dirbtinį intelektą naudoti taip, kaip tik jos nori. Net ir kuriant masinio naikinimo ginklus.
Trumpame pokalbyje E. Gudelytė-Harvey paaiškina LRT.lt, kokią gyvenimo dalį ateityje užims dirbtinis intelektas ir kokių iššūkių tai gali pateikti visuomenei.
– Žodžiai „dirbtinis intelektas“ jau tapo 21 a. mantra. Daugelis juos vartoja, tačiau nesupranta, kas tai yra. Kaip jūs paprastai paaiškintumėte, kas yra dirbtinis intelektas?
– Dirbtinis intelektas yra sistema, kuri demonstruoja gebėjimus, panašius į žmogaus. Pažinti aplinką, mąstyti, priimti sprendimus ir veikti atitinkamai. Tačiau pagrindinis jos bruožas – mokytis. Sistema gali mokytis iš jai pateiktos informacijos.
– Kokių dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdžių galėtumėte pateikti?
– Dauguma kompanijų šiuo metu jau naudoja robotus konsultantus. Daugelis įmonių dirbtinį intelektą taip pat naudoja ir rinkodarai, kada kainos yra nustatomos internete. Net „Google“ vertėjas galėtų būti dirbtinio intelekto pavyzdys.
Pavyzdžiui, „Telia“ naudoja dirbtinį intelektą optimizuoti savo tinklą ir nuspėti, kurioje vietoje galima tikėtis audros ir kur dėl to galima netekti elektros energijos tiekimo. Tai yra vadinama iš anksto nuspėjama analitika. Numatydami, kurioje vietoje bus audra, ruošiamės, kad ten gali nutrūkti elektros energijos tiekimas.
Tačiau šie atvejai yra labai paprasti. Yra sudėtingesnių, kada valstybės naudoja dirbtinį intelektą priimdamos gynybos sprendimus.
– Minėjote, kad, lyginant Europą su JAV ir Kinija, atsiliekame taikydami dirbtinį intelektą tiek viešajame, tiek ir privačiajame sektoriuje. JAV DI dominuoja privačiame sektoriuje, o Kinijoje – valstybiniame. O kaip yra Europoje? Kur DI technologija yra populiaresnė: privačiame ar viešajame sektoriuje?
– Europoje daugiausia pažengęs yra privatus sektorius, tačiau ir ten didelių projektų ar proveržių nėra, nors iniciatyvos atsiranda. Valstybiniame sektoriuje daugiau reikėtų investuoti į žinias ir specialistus. Pavyzdžiui, Skandinavijoje jau yra vykdomi projektai, kuriuose dirbtinis intelektas prisideda prie žmonių aptarnavimo.
– Viena iš valstybių, kurios jau naudoja dirbtinį intelektą valstybiniu mastu, – Kinija. Šalyje yra įvesta socialinio reitingo sistema, žmonės dėl žemo socialinio balo gali negauti tam tikrų viešųjų paslaugų. Ar socialinio reitingavimo sistema būtų teisėta Europos Sąjungoje?
– Manau, kad tai prieštarautų Žmogaus teisių chartijai. Bet viskas yra teisinio interpretavimo klausimas. Kita vertus, Europoje turime savo vertybes ir dirbtinis intelektas neturėtų jų apversti aukštyn kojomis.
– Kokiuose sektoriuose dirbtinis intelektas turi didžiausią potencialą. Kuriuose jų jis jau yra naudojamas?
– Globaliai, bene didžiausias pritaikymas yra skaitmeniniuose sektoriuose. Ypač įmonėse, kurios įsikūrusios Silicio slėnyje.
Tam tikrų pritaikymo atvejų galima pastebėti mažmeninėje prekyboje, rinkodaroje. Kiek rečiau dirbtinis intelektas naudojamas gamybos sektoriuje, nors jis po truputį ir vejasi kitus. Nereikia pamiršti ir automobilių bei telekomunikacijų sektorių, kurie „iš prigimties“ yra labiau skaitmenizuoti.
– Kalbėdami apie dirbtinį intelektą minime naudas, kurias jis atneš. Tačiau galbūt yra ir iššūkių, kokie jie?
– Pirmoji grėsmė – saugumas. Svarbu, kad nebūtų įsilaužta į sistemas, o pavogti duomenys nebūtų panaudoti blogiems tikslams. Kitas aspektas – technologijos panaudojimas ne pagal paskirtį.
Dar vienas pavojus – žmonių diskriminavimo elementas. Dirbtinis intelektas gali diskriminuoti asmenis tiek lyties, tiek ir finansinių pajamų pagrindu. Šališkumas, mažas skaidrumas, kai nežinai, kada tave aptarnauja dirbtinis intelektas, – visa tai gali kelti problemų.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto diskriminacijos pavojų, E. Gudelytė-Harvey mini atvejį, kai „Amazon“ pabandė naudoti dirbtinį intelektą įdarbinant žmones. Kompiuteris pradėjo atrinkinėti išskirtinai vyrų CV, todėl tokios minties buvo atsisakyta.
