Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.
Ar jūsų slaptažodis lengvai atspėjamas?
Slaptažodis yra tarsi virtualus raktas nuo visų jūsų, pavyzdžiui, išmaniajame telefone esančių duomenų, tad ar norėtumėte, kad juos kas nors galėtų lengvai pasiekti? Jei manote, kad bent keletas žmonių, esančių jūsų artimoje aplinkoje, sugebėtų atspėti jūsų slaptažodį, jis be abejonės yra per silpnas.
Koks yra saugus slaptažodis? Stenkitės nenaudoti savo adreso, gimimo datos ar mamos vardo, o susikurkite slaptažodį, kuriame esantys žodžių, skaičių ir simbolių junginiai nekeltų jokių asociacijų su jumis, pavyzdžiui, kažką panašaus į Ge1t0na_Papr1ka arba Ju0Da-2J0kauk3.
Jei atrodo, kad sudėtingą žodžių junginį per sunku prisiminti, naudokite slaptažodžių tapatybės valdymo funkciją, kuri leidžia saugoti visus turimus slaptažodžius, PIN kodus po vienu pasirinktu pagrindiniu slaptažodžiu. Technologijų gamintojai dažniausiai savo vartotojus iškart aprūpina tokiomis sistemomis.
Ar jungiatės prie savo elektroninio banko naudodamiesi viešu „Wi-Fi“ tinklu?
Jei atsakymas taip, turėtumėte žinoti, kad toks elgesys nėra atsakingas. Kibernetiniams nusikaltėliams visiškai nesvarbu, kokią operaciją atliekate, jei prisijungėte prie jų paspęsto laisvai prieinamo tinklo. Galite nenutuokti, prisijungėte prie viešo „Wi-Fi“ tinklo ar tiesiog prie atviro nusikaltėlio asmeninio ryšio. Tokiu atveju, patekti į jūsų išmanųjį įsilaužėliams yra vieni juokai.
Slapta prisijungę prie jūsų duomenų, įsilaužėliai galės lengvai pavogti jūsų bankinę informaciją bei ištuštinti jūsų sąskaitą. Prieš jungdamiesi prie elektroninės bankininkystės būtinai patikrinkite, ar esate prisijungę prie savo mobilaus operatoriaus tinklo.
Ar atidarote iššokančius langus?
Greičiausiai esate ne kartą gavę žinutę ar laišką, kad esate kokio nors konkurso nugalėtojas ir laimėjote didelės vertės prizą, tačiau neprisimenate, kad dalyvavote panašioje loterijoje. Ar esate susigundę ir paspaudę ant nuorodos ar atsakėte į tokį pranešimą?
Jei taip, tikėtina, kad prizo negavote, o tiesiog savo asmeninius, darbinius ar bankinius duomenis net nenutuokdami patikėjote piktavaliams. Niekada neatidarykite iššokančių langų su viliojančiais pasiūlymais ar neįtikėtinai skambančiomis reklamomis, o geriausia tokius puslapius iškart užblokuoti ir kompiuteryje ar išmaniajame telefone atlikti saugos patikrinimą.
Ar reguliariai atnaujinate savo operacinę sistemą?
Atidėliojimas – žalingas įprotis ne tik gyvenime ir darbe, bet ir kalbant apie išmaniuosius įrenginius. Ekrane iššokus siūlomam programos atnaujinimui sutinkate jį iškart įvykdyti ar nukeliate dienai, savaitei ar net mėnesiui? Operacinės sistemos atnaujinimo priėmimas turi tapti kiekvieno, norinčio saugiai naudotis savo įrenginiu, įpročiu.
Technologijų gamintojai naujinimus siūlo ne veltui. Kartu su jais atsinaujina ir saugumo sistema, pašalinanti senas spragas ir užkerta kelią kenkėjiškoms programoms, kurios būdamos jūsų telefone gali kelti riziką jūsų duomenims.
Ar programėles ar filmus siunčiatės nelegaliai?
Siųsdamiesi iš nepatikimų šaltinių programėles, filmus, muziką ar kitus failus, ne tik nusižengiate įstatymui, pažeidžiate autoriaus teises, bet ir keliate grėsmę savo asmeninių duomenų saugumui. Nelegaliai įkelti failai neretai turi virusų, kurie parsisiuntus įvairų turinį, gali pavogti jūsų duomenis.
Technologijų gamintojai siūlo bet kokį turinį siųstis tik iš patikimų, oficialių gamintojų tinklalapių ir programėlių parduotuvių. Taip pat visada būtina skaityti parsisiuntimo sąlygas ir taisykles, kadangi neperskaitę pateiktos informacijos ir spausdami patvirtinimo mygtuką, galite patys piktavaliams į rankas įteikti prieigą prie savo asmeninių duomenų.