Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris perspėja apie naują piktavalių sukčiavimo būdą socialiniame tinkle „Facebook“: apsimetę jūsų geriausiais draugais, jie siekia apgauti, pasipelnyti ar sugadinti reputaciją.
Perspėja visus
Socialinis tinklas „Facebook“ vartotojams maždaug prieš pusę metų suteikė galimybę deaktyvuoti savo pagrindinę paskyrą, tačiau ir toliau sėkmingai naudotis „Messenger“ programėle. Kaip informuoja skaitytojas, neilgai truko, kol sukčiai sumanė išnaudoti šią sąlyginai naują funkciją.
„Dabar kiekvienas „Facebook“ naudotojas gali apsimesti jūsų draugais ar net jumis. Kaip šis procesas vyksta ir ką reikėtų žinoti: sukčius pasirenka savo auką, peržiūri draugus, įrašus, komentarus. Nusprendžia kuo būti, t. y. apsimesti pasirinktu žmogumi ir apgauti jo draugus arba apsimesti pačiu draugu“, – aiškina skaitytojas.
Piktavalio veiksmai toliau yra lengvai įgyvendinami: jam ar jai tereikia parsisiųsti pasirinkto žmogaus profilio nuotrauką, ją nusistatyti kaip savo bei pakeisti „Facebook“ paskyros vardą ir pavardę, kad atitiktų imituojamo žmogaus.
Visa tai padaręs apsimetėlis deaktyvuoja „Facebook“ profilį ir pasilieka tik galimybe naudotis „Messenger“ programėle. Tai padaręs, jis ar ji išsiunčia užklausą pradėti naują susirašinėjimo užklausą pasirinktai aukai.
„Auka, gavusi žinutę, nustemba ir priima užklausą, kadangi mano, kad pažįsta tą asmenį. Taip prasideda pokalbis. Auka pati išsako detales, per kurias sukčius gali laisvai tęsti pokalbį net nesukeldamas jokių įtarimų. Žinoma, jeigu tai jūsų geriausias draugas ar asmuo, su kuriuo dažnai bendraujate, sukčiui nepavyks pasiekti savo tikslo. Sukčių žala nemaža: nuo reputacijos sugadinimo iki turtinės žalos. Būkite budrūs ir pasidalinkite šia informacija“, – ragina skaitytojas.
Kaip apsisaugoti
Tokia sukčiavimo forma nėra nauja socialiniam tinklui „Facebook“ ir yra vadinamas klonavimu. Net iki atsirandant naujai galimybei deaktyvuoti „Facebook“ paskyrą, tačiau toliau sėkmingai naudoti „Messenger“ programėlę, piktavaliai nepatingėdavo susikurti pasirinkto žmogaus paskyrą ir taip pat rašyti auką, teigdami, kad yra pažįstamas asmuo, kuris susikūrė naują paskyrą.
Tam, kad jūsų veidu bei vardu socialiniame tinkle „Facebook“ nepasinaudotų sukčiai, turėtumėte imtis prevencinių priemonių: saugumo nustatymuose pasirinkite, kad kuo mažiau jūsų asmeninės informacijos matytų nepažįstamieji. Be to, labai svarbu, kad savo „Facebook“ paskyroje nuo kitų akių paslėptumėte savo draugų sąrašą. Kai jis nebus matomas kitiems, jį bus sunku „pavogti“. Tai galima padaryti prie draugų sąrašo paspaudus ant varnelės ir pasirinkus redaguoti privatumą (angl. „Edit Privacy“) nustatyti, kad draugų sąrašą galite matyti tik jūs (pasirinkimas angl. „Only me“).
Svarbu žinoti, kad šie nustatymai galioja jums naudojantis „Facebook“ kompiuteriu, jį naudojant su kitais mobiliaisiais prietaisais, saugumo nustatymus gali tekti peržiūrėti dar kartą.
Taip pat patariama nespausti ant įvairių neaiškių nuorodų, skelbimų ar kitos nepatikimos informacijos. Jeigu jūsų profilį bus bandoma klonuoti, apie tai reikia iškart pranešti „Facebook“, galima pranešimą išsiųsti ir savo draugams.
Pastebėję įtartiną žmogų ar puslapį, apie tai būtinai praneškite „Facebook“ administracijai. Tai galite padaryti pasirinkę „report“ funkciją.