Naujo tyrimo, kurio metu buvo analizuojama, kaip veikia tokių technologijų bendrovių kaip „Facebook“ ir „Google“ automatizuoti „sekliai“, autoriai tvirtina, kad pornografinio turinio svetainių lankytojai klysta manydami, kad jų apsilankymai yra privataus pobūdžio.
Naujo tyrimo, kurio metu buvo analizuojama, kaip veikia tokių technologijų bendrovių kaip „Facebook“ ir „Google“ automatizuoti „sekliai“, autoriai tvirtina, kad pornografinio turinio svetainių lankytojai klysta manydami, kad jų apsilankymai yra privataus pobūdžio, rašo „The Verge“.
Autoriai išanalizavo 22 484 pornografinių svetainių veikimą ir nustatė, kad lankymosi duomenys trečiosioms šalims nuteka net iš 93 proc. šių interneto išteklių – įskaitant tuos atvejus, kai naudotojas šias svetaines įsijungia aktyvavęs naršyklės „inkognito“ režimą. „Mūsų duomenys parodo unikalią ir padidėjusią riziką“, – įspėja autoriai. Mat 45 proc. svetainių interneto adresuose galima rasti indikacijų, kokio turinio ieško asmuo, o tai potencialiai atskleidžia jo seksualinius pomėgius.
„Kai tokie duomenys tampa prieinamais be vartotojo sutikimo, grėsmė kyla kiekvienam, nes ši informacija gali būti panaudota kaip spaudimo priemonė. Rizika yra dar didesnė pažeidžiamai populiacijos daliai, kurios pornografijos naudojimo įpročiai gali būti vertinami kaip neįprasti ar nesuderinami su viešuoju gyvenimu“, – rašo tyrimo autoriai. Tai ypač svarbu valstybėse, kur, pavyzdžiui, homoseksualumas vis dar yra teisėtai draudžiamas arba tais atvejais, kai viešo asmens seksualinė orientacija nėra skelbiama viešai.
Bet nors akivaizdu, kad žmonės, besilankantys pornografijos svetainėse, gali būti ir yra sekami, mažiau akivaizdu yra tai, kas daroma su šiais sekimo duomenimis ir kokiais atvejais duomenis galima susieti su konkrečiais asmenimis.
Pavyzdžiui, „Google“ ir susijusių bendrovių sukurti vartotojų sekimo įrankių tyrėjai aptiko 74 proc. į tyrimo akiratį patekusių pornografijos svetainių. Tačiau oficialiai „Google“ neigia, kad jų programinė įranga renka informaciją, kuri yra naudojama vėlesniam tiksliniam reklamų pritaikymui.
„Mes neleidžiame rodyti „Google“ reklamų svetainėse su suaugusiems skirtu turiniu ir draudžiame personalizuotas reklamas bei reklaminį profiliavimą pagal vartotojo seksualinę orientaciją ar susijusias veiklas internete. Be to, mūsų reklamos paslaugų žymos niekada negali perduoti asmenį identifikuojančios informacijos“, – leidiniui „New York Times“, kuris pirmasis paskelbė apie šį tyrimą, skirtame komentare rašė „Google“ atstovė spaudai.
„Facebook“ automatizuota sekimo įranga buvo aptikta 10 proc. ištirtųjų svetainių. Jie žurnalistams taip pat panašiai neigė, kad šis šnipinėjimas kaip nors gali pakenkti vartotojams, nors programinis kodas, naudojamas vartotojų sekimui, bet kokioje svetainėje gali būti įdiegiamas ir be „Facebook“ sutikimo. Dar vienas JAV technologijų milžinas – bendrovė „Oracle“ – savo sekimo įrankius įdiegė į 24 proc. pornografijos svetainių. Jie savo veiksmų nekomentavo.
Įvertinti šio atradimo kontekstą yra sudėtinga: vartotojų veiksmų sekimo įranga internete yra paplitusi itin plačiai, ir daugeliu atveju šių įskiepių paskirtis yra banali. Kai kurie slapukai yra skirti tik tam, kad įsimintų vartotojo prisijungimo duomenis ir palengvina paties internauto gyvenimą. Kiti įskiepiai apie kiekvieną vartotojo veiksmą informuoja įskiepio savininkus. Milžiniška šių sekiklių dalis yra naudojama interneto reklamų pritaikymui ir suteikia galimybę interneto reklamų įmonėms pateikti tikslinę reklamą daugelyje svetainių.
Skiriasi ir skirtingų sekiklių renkamos informacijos tipai. Kartais ši informacija atrodo anonimiška – pavyzdžiui, parodanti, kokia yra naudojamos naršyklės versija, operacinės sistemos versija, ekrano raiška. Bet net toks duomenų derinys leidžia susidaryti unikalų vartotojo profilį – šis procesas yra vadinamas „piršto atspaudo sudarymu“. Kartais renkama informacija kur kas akivaizdžiau identifikuoja asmenį: registruojamas IP adresas ar mobilusis identifikavimo numeris.
„Faktas, kad tokie sekiklių, naudojamų svetainėse suaugusiems, mechanizmai yra tokie panašūs į sekiklių, naudojamų interneto parduotuvėse mechanizmus, turėtų būti didžiulė raudona vėliava. Čia jums ne domėjimasis megztuku ir vėlesnis to megztuko reklamos matymas kiekvienoje aplankomoje svetainėje. Tai yra kur kas specifiškiau ir labai asmeniška“, – sakė „Microsoft“ tyrėja, pagrindinė tyrimo autorė Elena Maris.
Tyrimas, kurį publikuos žurnalas „New Media & Society“, taip pat nustatė, kad nenaudojant specializuotos programinės įrangos vartotojams praktiškai neįmanoma nustatyti, kada jie pornografijos svetainėje lankosi iš tiesų privačiai, o kada būna stebimi. Privatumo politikos informacija, atvirai išdėstanti tokią informaciją, buvo surašyta tik 17 proc. iš 22 484 tirtųjų svetainių. Be to, tyrimo autoriai pažymi, kad net jeigu privatumo politika ir yra pateikiama, dažniausiai ji surašyta taip specializuotai, kad daugelis vartotojų tiesiog nesugeba jos suprasti.
Ir net jeigu pačios sekiklius kūrusios bendrovės nebando susieti vartotojo pornografinių pomėgių su jam rodomomis reklamomis, egzistuoja akivaizdi rizika, kad šie duomenys gali nutekėti nesusijusioms šalims. Pastaraisiais metais programišių atakas patyrė ne viena pornografijos svetainė, šių išpuolių metu buvo pavogti vartotojų elektroninio pašto adresai, vartotojų vardai, slaptažodžiai ir netgi mokėjimo kortelių informacija.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad būtina atkreipti dėmesį į masinį duomenų nutekėjimą iš pornografijos svetainių. Jie siūlo valdžios institucijoms imtis naujų privatumo normų diegimo ir reikalavimo įspėti vartotojus, kad jų asmeninė informacija gali nutekėti.
Visą publikavimui rengiamo tyrimo ataskaitoje rasite svetainėje „arXiv“.
