2018-aisiais metais daugiau kaip pusė visų įmones palikusių darbuotojų tai padarė trokšdami tobulėti. Galbūt todėl darbdaviai vis daugiau investuoja į darbuotojų kompetencijas ir lyderystę nei į naujų žmonių paieškas. Anot ekspertų, pamažu formuojasi nauja tendencija: įmonės nebetaupo profesiniam augimui įmonės viduje.
2018-aisiais metais daugiau kaip pusė visų įmones palikusių darbuotojų tai padarė trokšdami tobulėti. Galbūt todėl darbdaviai vis daugiau investuoja į darbuotojų kompetencijas ir lyderystę nei į naujų žmonių paieškas. Anot ekspertų, pamažu formuojasi nauja tendencija: įmonės nebetaupo profesiniam augimui įmonės viduje.
Asociatyvi nuotr.
Komercinė nauda lygi turimoms žinioms
Kaip praneša tyrimą atlikusi JAV informacinė svetainė „Payscale“, 20 proc. personalo specialistų praėjusiais metais prioritetą teikė gilinti darbuotojų žinias. 15 proc. didžiausią dėmesį skyrė naujai priimamų kolegų paieškoms, taip pat 15 proc. koncentravosi į atlygio pokyčius.
Į darbuotojų kompetencijas įmonės vis daugiau investuoja dėl trijų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad tiesioginiam darbui trūksta reikiamų žinių ir įgūdžių. Taip pat tokiu būdu siekiama darbuotojams suteikti galimybę prisidėti prie verslo augimo (t. y. didinti verslo potencialą). Galiausiai – dėl strateginio-kultūrinio klausimo: tikslo įmonėje išlaikyti talentus.
Tokios investicijos gali gerokai viršyti dešimtis tūkstančių eurų. Norvegijos kapitalo programuotojų įmonės „Visma Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Urbonas teigė, jog jo vadovaujamoje įmonėje vien praėjusiais metais šiai sričiai išleista daugiau kaip 130 tūkst. Eur.
„Didesnius ir brangesnius mokymus kartais tenka organizuotis tiesiogiai, be tarpininkų. Ką tik turėjome programinės įrangos architektūros pradininko, JAV profesoriaus Rick Kazman mokymus. Šiame dviejų dienų seminare dalyvavo „Vismos“ architektai iš Lietuvos, Skandinavijos ir Olandijos. Labai aukšto lygio mokymuose investicijos į technologines žinias tiek „Visma Lietuva“, tiek visai „Visma“ grupei suteikia konkurencinį pranašumą “, – teigia M. Urbonas.
Ar žiniomis dalijamasi?
Visgi vien išleisti kolegas pasitobulinti nepakanka. Dėl ribotų laiko ir finansinių sąnaudų paprastai mokymuose, seminaruose ar konferencijose dalyvauja tik keletas komandos narių. Jei įgytomis žiniomis darbuotojai nesidalija, įmonė gali patirti žalos. Verslo naujienų portalo „Business Insider“ duomenimis, ji siekia net iki 47 mln. dolerių per metus. Savo ruožtu M. Urbonas teigia, kad su tuo susijusios problemos atsiveria ne iš karto.
„Jei kolegos nesidalija turima informacija, kiekvienas darbuotojas ją turi atrasti iš naujo, savarankiškai – taip prarandamas laikas, nukenčia kokybė, vėluojama įgyvendinti užsakymus. Tad kiekvienai įmonei būtina išvystyta kompetencijų dalijimosi sistema. O dar geriau, kai dalijamasi ne tik žiniomis iš konferencijų ar mokymų, o randama laiko aktualijoms, tendencijoms aptarti, profesinėms diskusijoms“, – įsitikinęs įmonės generalinis direktorius.
Jo teigimu, apskaičiuoti tiesioginę kompetencijų investicijų grąžą – pakankamai sudėtinga. Tačiau vienas ryškiausių rodiklių – darbuotojų įsitraukimo lygis, atskleidžiantis, jog jie mato prasmę siekti įmonės tikslų. Darbai atliekami greičiau, kokybiškiau, matydami progresą patys komandos nariai jaučiasi labiau motyvuoti.
Kompetencijos – technologijų eros variklis
Jei šiuo metu tik didžiosios įmonės pajėgia rūpintis darbuotojų sugebėjimais, tai ateityje to imtis bus priversti ir likę darbdaviai. Kaip minėjo neseniai „Visma Lietuva“ lankęsis JAV profesorius, intensyvi technologijų plėtra išstumia iš rinkos prisitaikyti nespėjančias įmones, ir darbuotojų žinios virsta verslo išlikimo klausimu.
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų sistemos architektūros kūrime yra tai, kad architektai sprendimus priima vedini įpročio. Tarkime, nenaudoja vienos ar kitos technologijos vien todėl, jog ši jiems nepatinka, nes žino apie ją nepakankamai. Negilinant žinių atsiranda milžiniška rizika – nuo architektūros priklauso labai daug, jai sukurti išleidžiamos milžiniškos pinigų sumos. Tad rizika kyla ne tik kuriamai sistemai, bet ir visai įmonei“, – teigė R. Kazman.
Užkirsti kelią potencialiems nuostoliams gali kiekvienas darbdavys, ir daugelis technologinių įmonių nebenori rizikuoti paslaugų ir produktų kokybe. Suskaičiavus, kad įmonės komercinei sėkmei technologinė kompetencija tiek pat svarbi kaip ir pardavimas, investicijų klausimas tampa nebe toks jautrus.
