Šiuolaikinėse įmonėse „Agile“, „Lean“ ar „Scrum“ pavadinimai linksniuojami vis dažniau. Su jais pastaruoju metu jau tenka susidurti ne tik informacinių technologijų (IT) specialistams, bet ir kitiems į projektus įsitraukiantiems įmonių darbuotojams. Tad kokiu atveju šis projektų įgyvendinimo ir produktų vystymo metodas įmonėms tampa išties būtinas ir kokias problemas padeda spręsti?
Neseniai Vilniuje viešėjęs visos organizacijos mastu pritaikomo „Scrum“ (LeSS) sertifikuotas konsultantas Jurgenas De Smetas sako, kad šio modelio poreikis organizacijose šiandien yra nulemtas vis spartėjančių verslo ir technologinės aplinkos pokyčių. Vienintelis būdas prie jų prisitaikyti – būti lankstiems ir gebėti nuolat mokytis. Būtent tokias galimybes suteikia „Scrum“.
„Šiandieninėms organizacijoms tiesiog būtina rūpintis savo mokymosi galimybėmis. Organizacija, kuri sugeba greičiau prisitaikyti prie naujų technologijų, rinkos poreikių ir pamatyti naujas galimybes, visuomet bus pranašesnė už savo konkurentus, dėl to mokymosi galimybės ir resursai turėtų būti kiekvienos šiuolaikinės organizacijos prioritetas. „Scrum“ yra įrankis, kuris neabejotinai pirmiausia palengvina organizacinį mokymąsi“, – sako J. de Semtas.
Kai praminti keliai nebetinka
Specialisto teigimu, „Scrum“ metodo taikymas prasideda nuo įsisąmoninimo, kad visi sprendiniai ir siūlymai tėra prielaidos, kol neįrodoma priešingai. Dėl to reikia surasti geresnių būdų prielaidoms patvirtinti arba atmesti išeikvojant kuo mažiau resursų. Būtent tai šis metodas ir padeda padaryti.
„Dažnai organizacijose laikoma, kad tam tikros prielaidos yra teisingos vien dėl to, kad po jomis kažkas „pasirašė“. Pavyzdžiui, tai, kad tam tikrą poreikį geriausiai gali patenkinti sutartyje ar pirminėje užduotyje iš anksto numatyti projekto rezultatai, tėra prielaida. Iki projektui pasibaigiant dažnai paaiškėja, kad esamą poreikį geriausiai patenkinti galima visai kitai būdais, nei buvo manyta iš pat pradžių. Galiausiai, gali išaiškėti, kad net ir pats poreikis yra visai kitoks, negu manyta. Taikant „Scrum“ projekto įgyvendinimo metu galima pastebėti šiuos pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Tai leidžia pasiekti didesnį efektyvumą, geresnį rezultatą ir sukaupti žinių, kurios bus naudingos kituose projektuose“, – sako J. de Semtas.
Specialistas pažymi, kad realybėje paprastai klientai ne žino, ko jiems reikia, o išsiaiškina tai proceso metu. Lygiai taip pat produktų kūrėjai iš anksto nežino, kokiais būdais pasiekti tam tikrus tikslus, bet atranda juos projekto metu. Galiausiai, eksperto teigimu, prielaida, kad įgyvendinant projektą niekas nesikeis, yra naivi, todėl iš anksto reikėtų priimti pokyčius kaip neišvengiamą sprendimo vystymo sąlygą ir galimybę sukurti didesnę vertę teikiantį produktą, nei užsibrėžta pačioje pradžioje.
Kai susiduriama su dideliu neapibrėžtumu
„Danske Bank“ IT centro „Scrum“ meistras Nerijus Kliukas sako, kad šia įrankis ypač naudingas projektuose, kurie iš pradžių turi tik gana abstraktų tikslą, o konkretūs sprendimas ir žingsniai, kaip jį pasiekti, atrandami dirbant.
„Įsivaizduokime, kad žinome, jog norime persikelti iš vieno upės kranto į kitą, tačiau nenumanome, koks būdas yra geriausias – keltis laivu, tiesti tiltą ar skristi. „Scrum“ padeda atrasti tinkamiausius būdus, kurie iš anksto nebuvo žinomi. Dėl to šis metodas mūsų organizacijoje dažniausiai naudojamas tuose projektuose, kurie pasižymi dideliu neapibrėžtumu, pokyčiais projekto įgyvendinimo metu. Vis tik atskiri jo principai, pavyzdžiui, trumpos, bet dažnos iteracijos arba kai kurie susirinkimai, yra pakankamai universalūs ir gali būti labai plačiai pritaikomi. Dėl šios priežasties dažnai pritaikoma ne visa „Scrum“ struktūra, o atskiros jos dalys“, – pasakoja N. Kliukas.
Anot jo, šis metodas naudingas, kai reikia lankstumo, gebėjimo prisitaikyti ir greičio. Be to, jis padeda efektyviai valdyti projekto rizikas reguliariai komunikuojant tarp komandos narių ir gaunant grįžtamąjį ryšį iš kliento.
Kai siekiama įtraukti ir įgalinti darbuotojus
„Nors iš pirmo žvilgsnio šis metodas gali atrodyti labai paprastas, dirbdami pagal jį žmonės iš pradžių susiduria su tam tikrais iššūkiais – visų pirma, keisdami savo požiūrį ir įpročius. „Scrum“ yra lengva suprasti, tačiau ne taip paprasta įvaldyti. Šioje struktūroje akcentuojama nuolatinė kaita ir tobulėjimas. Daliai žmonių tai reiškia, kad teks išeiti iš komforto zonos. Kalbant apie organizacijoms kylančius iššūkius, kai kurioms jų gali būti nelengva pereiti nuo vadovavimo ir kontroliavimo kultūros prie pasitikėjimo ir darbuotojų įgalinimo. Norint „Scrum“ taikyti sėkmingai, tai būtina, – sako N. Kliukas.
Pašnekovo vertinimu, maždaug pusė projektų „Danske Bank“ IT centre šiuo metu yra įgyvendinami pagal „Agile“ metodologiją – dažniausiai pasitelkiant būtent „Scrum“ metodą. Anot N. Kliuko, pastaruosius 2–3 metus organizacijos struktūrą ir kultūrą siekiama padaryti kuo palankesnę tolimesniam „Agile“ metodologijos ir atskirtų jos modelių taikymui.
„Jau kurį laiką nuosekliai dirbame, kad „Danske Bank“ būtų vadovaujamasi „Agile“ principais ir vertybėmis. Pasiekėme tikrai didelį progresą skatindami į lankstumą, prisitaikymą ir mokymąsi, nuolatinį tobulėjimą orientuotą mąstymą. Tai jau dabar duoda puikių rezultatų“, – apibendrina „Scrum“ meistras.