Radote laisvą vietą atsisėsti 3G autobuse ir jau pajudėjote Vilniaus oro uosto link. Vėluojate į atostogų skrydį, tačiau išmaniuoju telefonu dar neužsisakėte viešbučio. Telefono baterija pradeda sekti, o pritemstantis ekranas – neraminti. Laimei, įkrauti telefoną per USB jungtį galima tiek viešajame transporte, tiek oro uoste.
Tiesa, yra vienas „bet“. Saugumo ekspertai įspėja, kad toks įkrovimo būdas nėra visiškai saugus, todėl reiktų imtis papildomų įrenginio apsaugos priemonių.
Ar valotės dantis su ne savo dantų šepetėliu?
Pavyzdžiui, „IBM Security“ atlikti tyrimai rodo, kad vis daugiau įsilaužėlių dabar mokosi ir treniruojasi išnaudodami viešose erdvėse įrengtas USB įkrovimo stoteles. Ataskaitoje rašoma, kad taip jauni programišiai išbando savo galimybes įsilaužti į įvairius įrenginius.
2019 metų „IBM X-Force“ grėsmių indekse transporto sektorius pagal įsilaužimo rizikas užėmė antrąją vietą, nors prieš tai buvo tik dešimtas. 2017 metais JAV viešai paskelbta apie 566 milijonus atvejų, kai buvo pasisavinti duomenys.
Kibernetiniai nusikaltėliai gali modifikuoti USB įkrovimo stočių jungtis ir per jas įdiegti žalingą programinę įrangą, kuri padės pasisavinti duomenis iš jūsų telefono, o jūs nieko nesuuosite.
„Įkraudami telefonus per viešose vietose įrengtus USB, jūs valote dantis dantų šepetėliu, kurį radote išmestą prie šiukšlių konteinerių. Jūs nežinote, kur tas daiktas buvo ir kas su juo buvo daroma. Patarčiau prisiminti, kad USB jungtimi gali būti perduodama informacija“, – aiškino IBM saugumo ataskaitos autorius Calebas Barlowas.
Pasak jo, daug saugiau įrenginius įkrauti naudojant įprastą įkroviklį ir elektros lizdą arba naudoti „power bank“ įtaisą. Tiems, kas vis tiek nori naudotis tokiomis įkrovimo stotelėmis, galima pagalvoti ir apie papildomus įrenginius, kurie blokuoja informacijos perdavimą, tačiau leidžia tekėti elektros srovei.
Lietuvoje mato grėsmes, bet yra apsaugos priemonių
Lietuvoje telefoną įkrauti USB galima ir troleibusuose, ir autobusuose, ir oro uostuose. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Lina Nuobarienė LRT.lt teigė, kad Vilniuje USB įkrovimo stotelės yra 150 autobusų ir 41 troleibuse. Stotelėse naudojama tik 5 voltų įtampa.
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sakė, kad USB įkrovimo stotelių yra kiekviename oro uoste Lietuvoje. „Keleiviai gali įkrauti prietaisus per USB jungtis, esančias visuose reklaminiuose stenduose, Vilniaus oro uoste yra bent keli komercinių klientų sukurti stendai, kuriuose elektros energija tiekiama per USB ir kitas jungtis, taip pat keleiviai gali paprašyti oro uoste esančių restoranų darbuotojų – ten taip pat yra įrengtos USB jungtys“, – sakė jis.
Anot jo, verta atkreipti dėmesį į tai, kad oro uostas turi padidintus saugumo reikalavimus, galimybes stebėti tam tikras zonas, o tai reiškia, kad turi ir geresnes galimybes surasti atsakingus žmones, jei būtų padaryta žala.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, kibernetinio saugumo ekspertas, Darius Štitilis LRT.lt patvirtino, kad rizika, jog bus pasisavinti duomenys, egzistuoja, todėl reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių.
„Rizika egzistuoja. Be abejo, ji priklauso ir nuo to, kieno tie įkrovimo įrenginiai. Bet pati rizika iš esmės yra. Svarbu dėmesį atkreipti į kelis svarbius dalykus. Pirma, įsidiegti ir naudoti antivirusinę programinę įrangą. Antra, naudotis įkrovimo vietomis, kurios nekelia didelių abejonių. Trečia, kraunant įrenginį jį įkraudinėti neatrakinus, patį įrenginį patartina užblokuoti slaptažodžiu“, – dėstė jis.
Paklaustas apie ant jungčių maunamas apsaugos priemones, jis tikino, kad tokie daiktai yra gana pasenę, daugeliu atvejų tikslingiau naudoti apsaugančią programinę įrangą.
Reikia žinoti, kur kiši asmeninius daiktus
Dar vienas IT specialistas, nesutikęs viešai atskleisti savo tapatybės, teigė, kad labai svarbu žinoti, kokia USB stotelė naudojama. Vienos stotelės tiesiog „bukai“ perduoda elektros energiją, kitos yra daug gudresnės ir gali „siurbti“ ar „pūsti“ duomenis tiek iš, tiek į telefoną.
Pasak jo, asmeninius daiktus ir informaciją reiktų saugoti, o daugeliu atvejų žmonės net nenutuokia, prie kokio tinklo prijungia savo telefonus.