Norite pasiimti grynųjų, tačiau nežinote, kur yra artimiausias bankomatas, padėsiantis tai padaryti geriausiomis sąlygomis? Įsivaizduokite, jog vietoje blaškymosi ir nuviliančių paieškų galite pasinaudoti paslauga, kuri ne tik parodys, kur aplink jus yra bankomatai, bet ir pateiks juose taikomus mokesčius. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kokias galimybes vartotojams gali suteikti atvirosios bankininkystės idėja.
Norite pasiimti grynųjų, tačiau nežinote, kur yra artimiausias bankomatas, padėsiantis tai padaryti geriausiomis sąlygomis? Įsivaizduokite, jog vietoje blaškymosi ir nuviliančių paieškų galite pasinaudoti paslauga, kuri ne tik parodys, kur aplink jus yra bankomatai, bet ir pateiks juose taikomus mokesčius. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kokias galimybes vartotojams gali suteikti atvirosios bankininkystės (angl. open banking) idėja.
Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, perkėlusių atvirosios bankininkystės principais paremtą Europos Sąjungos PSD2 (angl. Payment Services Directive) direktyvą į nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad bankai, kredito unijos ir elektroninių pinigų įstaigos jau nuo rugsėjo visa apimtimi turės suteikti prieigą prie vartotojų duomenų (žinoma, tik su vartotojų sutikimu) kitiems finansinių paslaugų tiekėjams ir trečiosioms šalims. Tokie pasikeitimai gali suveikti kaip stimulas Lietuvoje kurtis vis daugiau inovatyvias paslaugas gyventojams teikiančių „fintech“ sektoriaus įmonių.
Varomoji jėga – vartotojų poreikiai
Lietuvoje jau veikia tokios paslaugos, kaip mokėjimų inicijavimas ar sąskaitos informavimas, kurios leidžia gyventojams paprastai ir efektyviai tvarkyti savo finansus. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių, atliepiančių gyventojų ir verslo lūkesčius, yra mokėjimų surinkimo proceso pokyčiai. Ilgą laiką dominavusią „Banklink“ sistemą keičia konkurencinga mokėjimų inicijavimo paslauga. Bankams atvėrus duomenis pinigus saugiai ir lengvai perveda tarpininkas, galintis gauti informaciją iš daugiau nei vienos sąskaitos. Šį principą jau taiko įmokų surinkimo sistemos ir elektroninės parduotuvės. Tai leidžia ir joms veikti efektyviau, ir supaprastina procesą klientui. Pavyzdžiui, nenukreipia atlikti mokėjimo į dar vieną naują puslapį – viskas vyksta tame pačiame.
Tiesa, kiekviena valstybė gali atviros bankininkystės idėją praplėsti ir nuspręsti atverti didesnį duomenų kiekį nei nurodyta direktyvoje. Taip šalyje atsirastų niša tiek esamiems, tiek ir naujai susikūrusiems tiekėjams siūlyti paslaugas, atliepiančias dar daugiau vartotojų poreikių. Pavyzdžiui, galėtų atsirasti įmonės, kurių technologijos padėtų atsakyti į gyventojams aktualius klausimus: kurioje įstaigoje palankiausiu kursu keičiama valiuta ar kuriame banke mokėjimo kortelę įsigyti ir išlaikyti yra pigiausia. Tokios ir panašios paslaugos gyventojams būtų naudingos praktiškai – nereiktų naršyti skirtinguose tinklalapiuose, tikrinti ir lyginti sąlygų. Visą informaciją jie galėtų patogiai pasiekti keliais mygtukų paspaudimais.
Pirmas žingsnis žengtas. Kas toliau?
Norėdami užtikrinti, kad atvirosios bankininkystės principų taikymas būtų naudingas visiems, galime mokytis ir iš pažangiausiomis laikomų valstybių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje be minėtų paslaugų verslas ir vartotojai jau gali gauti informaciją ir apie kredito korteles, kompanijų ir privačias sąskaitas. Būtent šioje šalyje jau veikia programėlė leidžianti lengvai rasti geriausias sąlygas siūlantį, netoliese esantį bankomatą. Lietuvos banko atvirosios bankininkystės sektoriaus apžvalgoje nurodoma, kad iki 2022 m. sprendimas atverti bankų duomenis Jungtinei Karalystei padės uždirbti daugiau kaip 7 mlrd. svarų pajamų. Savo ambicijomis išsiskiria ir Australija, kur didžiųjų bankų turimi duomenys apie įvairius sąskaitų tipus, žmonių naudojamus taupymo produktus ir paskolas bei kreditus jau nuo kitų metų taip pat bus atviri. Tai lemia, jog šiose šalyse sparčiai kuriasi „fintech“ įmonės, galinčios gyventojams pasiūlyti inovatyvias paslaugas.
Šiais pavyzdžiais galėtų remtis ir Lietuva. Turime nemažai skaitmenizuotų ir saugomų duomenų, tad kartu su atviros bankininkystės principais galėtume integruoti ir kitų duomenų valdytojų (pvz., Registrų centro) paslaugas. Gyventojai tuomet galėtų žymiai paprasčiau sužinoti, kokie jų finansiniai įsipareigojimai įvairioms įstaigoms – ne tik bankams, bet telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų bendrovėms. Pavyzdžiui, imant paskolą būstui atviri duomenys padėtų gauti visą reikiamą informaciją apie jo vertę pagal tai, kokie sandoriai konkrečiame name ar gatvėje vyko tuo laikotarpiu. Tokios galimybės sumažintų laiko ir piniginius kaštus ir gyventojams, ir verslui.
Akivaizdu, kad atviros bankininkystės idėja yra kur kas platesnė nei PSD2 direktyvos principai. Sprendžiant šį klausimą aktyviau, įtraukiant įvairių sektorių patirtis bei plečiant galimybes dalintis duomenimis, atsirastų daugiau erdvės ir paskatų Lietuvoje kurtis finansines paslaugas teikiančioms kompanijoms. Mokėjimų taryboje, kurioje veikia ir valstybės institucijų, ir verslo atstovai, jau ruošiama galimybių studija, kaip įvairias paslaugas Lietuvoje išvystyti iki vartotojams patogaus lygio, atsižvelgiant ir į duomenų saugumo klausimą. Tokios iniciatyvos bei tolimesnis glaudus bendradarbiavimas galėtų būti geras impulsas tolesnei šalies „fintech“ sektoriaus plėtrai.
Komentaro autorius – Evaldas Remeikis, „Fintech Lietuva“ grupės pirmininkas.
