VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis. 
Teigiama, kad visos informacinių technologijų naujovės ir tendencijos skirtos vienam tikslui – greitinti ir efektyvinti darbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.
VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjo klausiame, kiek pažengusios Lietuvos įmonės IT srityje, kodėl vis nemažėja IT specialistų paklausa ir su kokių IT naujovių plėtra šiuo metu dirba Lietuvos mokslininkai?
Ar Lietuvoje verslas, viešasis sektorius pakankamai naudojasi IT naujovėmis?
Tikrai taip. Labai populiari debesų kompiuterija, nors Lietuvoje ja naudojamės vis dar nepakankamai daug. Tačiau debesis visi žino, bent didesnės įmonės, ir galvoja kaip į ten pereiti. Dirbtinis intelektas yra labai plati sritis, bet ir čia turime stiprių veikiančių įmonių, pavyzdžiui, „Neurotechnology“, kuri šiuo metu yra viena inovatyviausių, o pagrindinė jų veikla yra vaizdo atpažinimas. Lietuvos verslui ne naujiena ir išmanieji miestai, išmanieji namai – daug apie tai kalbama, šioje srityje aktyviai veikia statybų sektorius.
IT specialistų paklausa vis nemažėja. Ar tiesa, kad jų viliojimą įmonės pradeda dar universiteto auditorijose?
Teko dalyvauti vienos IT kompanijos naujo biuro atidaryme. Jos augimo tempai įspūdingi: veiklą pradėję 2011 m. su 6 darbuotojais, dabar jų turi 350. Vadinasi, per 7–8 metus įmonės darbuotojų skaičius išaugo beveik 60 kartų. Tempai yra dideli, nes nėra srities, kur nebūtų naudojamos informacinės technologijos, įmonės siekia automatizuoti vis naujus procesus, integruoti informacines sistemas, todėl ir poreikis žmonių, kurie galėtų tai realizuoti, didėja. Be to, didžioji dalis IT įmonių, nors ir įsikūrusios Lietuvoje, dirba užsieniui, vietiniai užsakymai sudaro tik nedidelę dalį pajamų. Mūsų, VGTU, studentai pradeda dirbti jau I–II kurse, ketvirtame kurse turbūt net ir nerastume nedirbančio studento.
Tai, kad mūsų IT specialistai dirba su pasauliniais projektais, yra ir privalumas – plečiasi jų kompetencijos?
Taip, Lietuva yra patraukli tuo, kad žiūrime į darbą labai atsakingai, mūsų aukšta darbo kokybė ir kompetencijos. Tai pagrindiniai dalykai, kuo mes skiriamės nuo kitų šalių ar regionų, pavyzdžiui, Azijos, kur specialistų kompetencija taip pat aukšta, bet darbo kultūra, atsakomybė jau kita.
Lietuviai, dirbantys IT kompanijose, iš esmės dirba globalioje rinkoje, o joje poreikis yra didelis, užsakymų daug. Įmonėms atsiranda naujas iššūkis, kaip šiuos darbuotojus išlaikyti. Minėtas naujas biuras buvo atidarytas todėl, kad darbuotojams būtų sukurtos dar geresnės, patogesnės darbo vietos, pasiūlyta daugiau privalumų. Tad biure rasime ir pirtį, treniruoklių salę, atskiras erdves techninei kūrybai – visa tai, kad žmogus norėtų ateiti į biurą, ten dirbtų ir, svarbiausia, nenorėtų išeiti kitur.
Kaip universitetui konkuruoti su IT kompanijomis? Juk ir Jums svarbu auginti naują tyrėjų kartą?
Universitete lieka žmonės, kurie turi vidinę motyvaciją, kurie yra linkę į mokslą, jiems yra įdomiau tyrinėti. Pastebėję gabų studentą, po magistrantūros studijų kalbiname jį stoti į doktorantūrą, motyvuojame, pasakojame, ką galėtume drauge nuveikti ir pasiekti. Didžioji dalis doktorantų visgi nepalieka įmonės, kurioje dirba, bando derinti studijas su darbu. Be to, į doktorantūrą ateina studijuoti ir trisdešimtmečiai, jau įgiję patirties ir ieškantys naujų prasmių.
Finansinė pusė jau nebėra pagrindinė problema. Doktorantų stipendijos yra pakeltos, jos pakankamai didelės, be to, papildomai galima uždirbti dirbant lektoriumi universitete – taip susidaro daugiau nei 1 000 Eur. Nors doktoranto kolega įmonėje vis tiek uždirbs daugiau, tačiau ateinantys į doktorantūrą turi kitas vertybes ir motyvaciją. Ir tokių žmonių yra, visas doktorantūros vietas užpildome.
Kokiose IT naujovių srityse mokslininkai koncentruoja savo tyrimus?
Pagrindinės mūsų tyrimų kryptys yra dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų apdorojimas, IT sauga, debesų kompiuterija, sprendimų paramos sistemos. Taigi, manau, kad dirbame turbūt visose šiuolaikinėse srityse. VGTU Fundamentinių mokslų Informacinių sistemų katedroje daugiausiai dėmesio skiriame IT saugai, programų inžinerijai, debesų kompiuterijai; Informacinių technologijų katedra nagrinėja mašininio mokymo, operacijų tyrimo uždavinius. Kolegos Elektronikos fakultete dirba su dirbtinio intelekto sistemomis: kalbos ir vaizdo atpažinimu, daiktų internetu, išmaniosiomis vietomis (išmanieji namai, miestai, gamyklos), belaidžiais tinklais. Virtualios realybės uždavinius nagrinėja Kompiuterinės grafikos katedra. Vykdome ir tyrimus blokų grandinių srityje, o viena iš naujos informacinių technologijų studijų programos specializacijų yra finansinės informacinės technologijos, kur studentai mokomi kurti blokų grandinių (angl. blockchain) pagrindu veikiančias sistemas. Čia mes bendradarbiausime su Verslo vadybos fakultetu.
Lietuva siekia tapti pasauliniu finansinių technologijų centru, tačiau teko girdėti, kad blokų grandinių technologija gali būti pritaikoma kur kas plačiau. Kur?
Blokų grandinių technologija – tai viena iš paskirstyto duomenų saugojimo technologijų, kur duomenys yra saugomi ne centralizuotai, o pas visus sistemos naudotojus. Paprasčiau kalbant, tai tartum grupė žmonių, kurie žino viską apie vienas kito atliekamus veiksmus. Jei kalbame apie kriptovaliutą kaip pavyzdį, tai reikštų, kad kiekvienas žino, kas kokias operacijas atlieka. Tokia sistema yra apsaugota nuo duomenų praradimo ir sukčiavimo. Jei esame penkių žmonių grupė ir žinome apie atliktus piniginius pervedimus, net ir pasitraukus vienam iš dalyvių, likę keturi žino, kas vyko, ir tokiu būdu sistema išlieka tvari. Šį principą galima pritaikyti ir išmaniosioms sutartims – jei dvi šalys pasirašo sutartį ir apie tai informuoja kitus sutarties gavėjus, tokiu būdu mes patvirtiname, kad sutartis sudaryta ir ji galioja.
Blokų grandinės technologija gali būti naudinga ir rinkimuose, siekiant išvengti rezultatų klastojimo, pavyzdžiui, neteisingai suskaičiavus balsavimo biuletenius. Jei visi žinos apie kitus, kas ir kiek balsavo, sukčiauti būtų neįmanoma.
Kalbant apie blokų grandinių technologijos pritaikymą švietimo srityje, kaip pavyzdį galėčiau paminėti studento kreditų kaupimo sistemą, kur galėtų būti kaupiami formaliu ir neformaliu būdu studento įgytų žinių kreditai. Tokioje sistemoje galėtų dalyvauti įvairios mokymo įstaigos.
