Kariuomenės ar jų daliniai, apmokyti teikti medicinos pagalbą, turi žymai geresnius išgyvenamumo rodiklius. 90 proc. sužeistų karių miršta nesulaukę medikų pagalbos, todėl tik šalia esantis karys gali padėti sužeistajam išgyventi. Tai reiškia, kad medicinos pagalbos mokymai kariams yra neišvengiamai svarbūs.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros straipsnių cikle „Mokslas – verslui: metas veikti kartu!“ kalbinamas pašnekovas – LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius, medicinos mokslų daktaras, Paulius Dobožinskas – pasakoja apie naujausius išradimus, leidžiančius efektyviau mokyti gyvybę gelbstinčios medicininės pagalbos.
Medicinos simuliacija gali išgelbėti gyvybę
Lietuvos mokslininkai karo pramonės išradimais ne tik gerina kareivių darbo sąlygas, bet ir siūlo unikalius sprendimus, kaip atpiginti kareivių paruošimą ir taip ženkliai sumažinti išlaidas krašto apsaugai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikos sukūrė sprendimą, kaip efektyviau kelti kareivių kompetencijas teikiant medicininę pagalbą.
„Mūsų sukurtos aplikacijos leidžia mokytis medicinos pagalbos teikimo įgūdžių simuliuotoje aplinkoje. Ši sistema moko atlikti veiksmus automatiškai, kad bet kokiomis sąlygomis žmogus pirmiausiai atliktų būtiniausius pagalbos veiksmus prieš ištinkant streso būsenai“, – teigia dr. P. Dobožinskas.
„Didysis ketvertas“ būtinų įgūdžių kariams
Kaip rodo liūdna statistika, 50 procentų visų mirčių nuo traumų įvyksta per pirmąsias 10 minučių ir net 90 procentų visų mirčių nuo sužeidimų ir traumų ištinka nepasiekus medicininės pagalbos įstaigos. Šių mirčių skaičių galima būtų ženkliai sumažinti, jeigu pirmieji prie traumą patyrusiojo esantys asmenys turėtų specializuotų žinių ir įgūdžių.
Todėl dar 1998 metais JAV elitinio 75-ojo Reindžerių pulko tuometinis vadas (dabar – atsargos generolas) Stanley McCrystal suformulavo „Didžiojo ketverto“ direktyvą, apimančią žinias ir įgūdžius, kuriuos būtinai turi mokėti kiekvienas karys. Šį ketvertą sudaro, be abejonės, ginklo valdymas, fizinis pasirengimas, mažų kariuomenės junginių taktika ir ne ką mažiau svarbi sritis – medicinos pagalba.
Gali sumažinti išlaidas
Pasak dr. P. Dobožinsko, medicininė simuliacija jau seniai yra taikoma medicinos studijose. Karo pramonėje šis sprendimas atpigintų kareivių paruošimą teikti medicinos pagalbą.
„Standartizuotas gyvybės gelbstinčių procedūrų mokymas yra plačiai taikomas kariuomenėse, bet labai brangiai kainuoja. Aplikacijų pritaikymas simuliacijai vykdyti tokį patį kursą, tik efektyviau, jam reikia mažiau brangiai kainuojančio kvalifikuoto instruktoriaus paslaugų“, – teigia LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros dėstytojas.
LSMU Ekstremaliosios medicinos katedra inovacijų dėka gali pasiūlyti pilną spektrą ar paketą kursų, kuriuose visi norintys gali išmokti būtinosios pagalbos, pasitelkiant įvairias simuliacijos priemones – nuo manekenų iki „life tissue training“.
Pristatė konferencijoje
Kartu su kitais inovatyviais sprendimais karo pramonei medicinos simuliacijos mokymai buvo pristatyti šį rudenį konferencijoje „Lietuvių karinės pramonės išradimai – pasaulio saugumui užtikrinti“. Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, renginyje pabrėžė, kad sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui padeda atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „OPEN R&D Lietuva“.
„Vyksta aktyvus bendradarbiavimas ne tik su Europos verslo įmonėmis, kuriame ryšius ir su, pavyzdžiui, Japonijos universitetais. Užmegzti ryšiai su Kinija, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „JAV International Association of Innovation Professionals“ leido dar labiau plėsti potencialių verslo partnerių tinklą“, – teigia K. Šetkus.
Verslo galimybės
LSMU sukurta medicinos mokymams skirta aplikacija sulaukė ir komercinio pripažinimo. Ji naudojama JAV, Kinijoje, Kazachstane, ją įsigijo ir Lietuvos bei Estijos kariuomenė.
„Aplikacija atspindi dvidešimties metų įdirbį su tarptautinėmis skubiosios medicinos organizacijomis. Šiandien skubiosios medicinos pagalbos teikimo mokyme esame stipriausi“, – teigia P. Dobožinskas.