Pagal pasaulinius tyrimus internetu naudojasi kone pusė žmonijos, ir socialiniai tinklai daugeliui užima pirmąsias vietas. Mes nuolat peržiūrime „Instagram“ kanalą, sekame pranešimus „Facebook“ ar „Twitter“ socialiniuose tinkluose. Tai turi daug privalumų: jūs visada esate pasiekiami, galite bendrauti su už šimtų kilometrų esančiais artimaisiais. Tačiau ekspertai mano, kad kai kuriais atvejais prisirišimas prie socialinių tinklų gali neigiamai paveikti mūsų psichinę sveikatą.
1. Jūs patiriate praradimo sindromą
Praradimo sindromas yra psichologinis reiškinys, kuris pasireiškia baime praleisti kažką svarbaus ir įdomaus. Socialiniai tinklai gali jį sustiprinti.
Baimė praleisti žinias apie naujausias tendencijas ar atrodyti nepakankamai socialiu, gali paveikti žmogaus savivertę.
Loren Ramos, gydytojas, licencijuotas klinikinis socialinis darbuotojas, Psichinės pagalbos centro įkūrėjas.
Pastovus noras atnaujinti puslapį tikintis, kad taip galima neatsilikti nuo gyvenimo, gali būti pirmasis praradimo sindromo ženklas. Išbandykite įvairius meditacijos būdus, kad atsikratytumėte šio įpročio.
2. Jūs sekate paskyras, kurios neigiamai veikia jūsų savivertę
Pasak ekspertų, stebėti žmones, kurie jus verčia jaustis nesaugiai, yra blogas įprotis.
Pavyzdžiui, prabangiuose viešbučiuose apsistojančio keliautojo paskyroje išreikšti puikūs atsiliepimai, tarsi, įpareigoja, kad ir jūs taip pat norėtumėte ten apsistoti.
Alanna Harvey, rinkodaros direktorė ir serviso „Flipd“, kuris padeda kontroliuoti skaitmeniniame pasaulyje praleistą laiką, įkūrėja
Geriau domėkitės ne konkrečiais žmonėmis, bet naudingais puslapiais, pvz., ten kur gausu patarimų apie tinkamą mitybą ar ten kur yra kelionių nuorodos.
3. Jūs nuolat lyginate save su kitais
Kai jūs stebite kažkieno gyvenimą socialiniuose tinkluose, sunku nepasiduoti palyginimams su savuoju gyvenimu. Bet tai yra nesveikas įprotis.
Pasąmonėje esanti priklausomybė lyginti save su kitais sukelia nepasitenkinimą savo kasdieniu ir socialiniu gyvenimu ar darbu. Tai gali sukelti žemą savigarbą, sielvartą ir stresą.
Svarbu prisiminti, kad daugelis žmonių praleidžia daugybę laiko redaguodami ir stebėdami pranešimus. Į internetą žmonės įkelia gražiausias savo nuotraukas, uždėdami ant jų filtrus ar koreguodami veido odos atspalvį – apskritai, jie tiesiog imituoja gražų gyvenimą. Jei pastebėsite, kad pradėjote dažniau lyginti save su kitais, sustokite, uždarykite puslapį, kad padėkotumėte gyvenimui už tai, ką turite.
4. Jūs baratės socialiniuose tinkluose
Daugelis tikriausiai įsitraukia į žodinę kovą, palikdami savo nuomonę komentaruose dėl aptariamo posto. Tai tikrai labai įdomu, tačiau jūs turite išmintingai elgtis „internetinėje kovoje“, kad išsaugotumėte savo psichinę sveikatą.
Net jei su niekuo nesibarate internete, bet koks neigiamas kontaktas su asmeniu arba agresyvus komentaras jus erzinančia tema, paprastai nėra vertas jūsų jausmų.
Jei tai jums padeda išlieti emocijas, tiesiog parašykite žinutę, bet jos neišsiųskite. Jūs duosite valią jausmams, bet išvengsite neigiamų pasekmių. Ir jums neteks jaudintis dar labiau, kai kas nors parašys jums atsakymą.
5. Jūs sutrinkate išgirdę blogas naujienas
Amerikoje naudojamas terminas „headline stress disorder“, lietuviškai jį būtų galima apibūdinti kaip „stresas dėl sutrikimo“. Jis pasireiškia didėjančiu nerimu, kurį žmonės patiria perskaitę naujienas.
68 % amerikiečių žiūri naujienas per socialinius tinklus. Lietuvoje 56 proc. jaunuolių (nuo 18 iki 24 metų) taip pat skaito naujienos socialinėje erdvėje. Bendras socialiniuose tinkluose įvykių sekėjų procentas Lietuvoje yra 39 %.
Kad išvengtumėte nereikalingo streso savo gyvenime, išjunkite pranešimus ir neskaitykite naujienų 24 valandas per parą.
6. Jūs turite per daug paskyrų
Jei dėl to jūs valandomis skaitote naujienų lentą, laikas paspausti mygtuką „Atšaukti prenumeratą“.
Stebėdami šimtus puslapių, jūs gaunate begalinį turinio srautą. Bet dauguma iš jų nėra svarbūs jūsų gyvenime. Ar reikia stebėti tą žmogų, kurį vieną kartą pamatėte vakarėlyje? Labai tikėtina, kad ne. Stebėjimas, kaip gyvena kiti žmonės, neturėtų būti prioritetas.
7. Jūs labai pamėgot mygtuką „like“ (mėgti)
Kiek kartų po nuotraukos ar įrašo paskelbimo jūs patikrinate kas juos įvertino? Jei esate apsėstas „patiktukų“, komentarų ar atsakymų skaičiumi, tai nėra normalu.
Be abejo, kiti vartotojai gali paveikti jūsų nuotaiką ir savigarbą. Nuolatinis puslapių tikrinimas blaško jūsų dėmesį ir neleidžia mėgautis momentu čia ir dabar.
Patys iš savęs socialiniai tinklai nėra pavojingi psichinei sveikatai. Tačiau mūsų elgesys juose ir jausmai žiūrint naujienų kanalą gali padaryti blogą įtaką sveikatai. Stebėkite savo įpročius ir rinkitės naudą, o ne žalą iš genialaus žmonijos išradimo – interneto.