Kasdien naudojamės elektroniniu paštu darbe, kad galėtumėme bendrauti su kolegomis, partneriais bei klientais. Asmeninėse pašto dėžutėse taip pat apstu susirašinėjimų, tad akivaizdu – pašto dėžutėse saugomas didelis kiekis informacijos apie mus. Atrodo, kad ištrynę laiškus panaikinsime ir su mumis susijusią informaciją, tačiau IT specialistai įspėja, kad asmeniniais duomenimis vis dar labai lengva pasinaudoti. Juolab, kad jūsų ištrinti elektroniniai laiškai gali būti saugomi serveriuose, o informacija perduodama trečiosioms šalims. Kaip žinoti, jog jūs saugūs?
Specialistai tikina, kad elektroninio pašto saugumą galima prilyginti elektroninės bankininkystės apsaugos svarbai. Kad elektroninio pašto naudotojai būtų užtikrinti savo duomenų ir siunčiamos informacijos saugumu, siunčiami ir gaunami laiškai turi būti šifruojami, o ištrinti laiškai negali būti saugomi. Taip užtikrinama, kad jūsų susirašinėjimo negali perskaityti tretieji asmenys, tad duomenys negali būti perduoti kitiems. Tačiau kaip tai žinoti?
Saugumo garantas – Europos elektroninio pašto dėžučių tiekėjai
Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį, kokios šalies elektroninio pašto dėžute naudojatės, pataria elektroninio pašto dėžutės paslaugų bendrovės „Inbokss“ technologijų direktorius Jevgenijus Kuznecovas.
„Geriausiai apsaugoti elektroninio pašto tiekėjai yra įsikūrę Europoje, be to, svarbu patikrinti jų žinomumą ir patirtį. Todėl renkantis elektroninio pašto dėžutę reiktų atkreipti dėmesį, kur ji yra registruota. Pavyzdžiui, įprastai Amerikos ar Rusijos tiekėjai kaupia naudotojų informaciją net ir tada, kai laiškai ištrinami. Nors galvojate, kad ištrinti laiškai dingsta, tai netiesa. Jie yra saugomi ir toliau, tačiau jūs to nežinote. Saugojimo laikas priklauso nuo šalies įstatymų. Pavyzdžiui, Amerikos elektroninio pašto dėžučių tiekėjai, tokie kaip „gmail“, turi saugoti ištrintus laiškus 5 metus. Rusijoje informacijoje turi būti saugojama iki 6 mėnesių, tad tai reiškia, kad ištrinti laiškai iš mail.ru pašto dėžutės dar pusę metų bus tiekėjo serveryje“, – tikina specialistas.
Pasak J. Kuznecovo, kuo duomenys ilgiau saugomi serveriuose, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus nutekinti trečiosioms šalims. „Nepaisant to, kad didieji elektroninių pašto dėžučių tiekėjai pagal šalies įstatymus turi saugoti informaciją, negalime žinoti, kas gali nutikti per kelis mėnesius ar penkerius metus ir kaip serveriuose išsaugota informacija gali būti panaudota“, – įspėja „Inbox“ technologijų direktorius.
Spynelė – ženklas, kad puslapis saugus
Dar vienas svarbus dalykas – elektroninių laiškų skenavimas. Žinoti, ar laiškai yra skenuojami, yra sunku, tačiau tai gali rodyti gaunamos reklaminės žinutės. Jos būna susijusios su informacija, kuri buvo rašyta jūsų siųstuose ar gautuose laiškuose. Nepaisant to, informacijos skenavimas vien reklamos tikslais nėra pats blogiausias variantas. Kur kas pavojingiau yra tai, kad asmeniniai duomenys yra peržiūrimi. Stebima net ir svarbi, su darbu susijusi informacija, pavyzdžiui, kada ir kur keliaujate.
„Visi elektroniniai laiškai turi būti šifruojami. Elektroninio pašto dėžutės saugumą žymi kai kuriose naršyklėse pasirodanti spynelė šalia įvesto interneto adreso. Tai – ženklas, kad puslapis, kuriame lankotės, yra užšifruotas, tad trečiosios šalys negali perskaityti jokios informacijos apie jus. Tokius saugumo garantus naudoja ir bankai“, – sako J. Kuznecovas.