Jau šiemet konferencijoje ištobulinta programėlės „Google assistant“ demonstracija parodė, kaip „Google“ gali paskambinti į kirpyklą ir susitarti dėl savo šeimininko vizito. Kaip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto daktaras Linas Bukauskas, einama link to, kad toks asistentas pasirūpintų žmonių komfortu, o prireikus – net ir taptų vertėju.
Jau šiemet konferencijoje ištobulinta programėlės „Google assistant“ demonstracija parodė, kaip „Google“ gali paskambinti į kirpyklą ir susitarti dėl savo šeimininko vizito. Kaip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto daktaras Linas Bukauskas, einama link to, kad toks asistentas pasirūpintų žmonių komfortu, o prireikus – net ir taptų vertėju.
Šiandien žurnalistų darbas be paieškos sistemos „Google“ tiesiog neįsivaizduojamas. Vytautas Markevičius LRT RADIJUJE dirba 37 metus ir puikiai pamena, kaip „Google“, anot jo, sukėlė perversmą.
„Dauguma žmonių turbūt neįsivaizduoja, kaip anksčiau rinkdavome informaciją. LRT buvo vienas kabinetas, kuriame buvo sudėtos iškarpos iš laikraščių. Tai buvo pagrindinė informacija, pagal kurią rinkdavome temas, žinias ir visa kita. Toks buvo lietuviškasis „gūglis“. Kai atsirado tikrasis, darbas gerokai pasikeitė“, – sako V. Markevičius.
Jo teigimu, kažkada LRT turėjo kelis kompiuterius, per kuriuos galėjo prisijungti prie naujienų agentūros „ELTA“. Vėliau atsirado ir naujienų agentūra „BNS“: „O kai atsirado „Google“, buvo toks šokas, tokia didelė paspirtis. Tai buvo perversmas. Pavyzdžiui, anksčiau prie vienos temos dirbdavai gal savaitę. Dabar gali surinkti informaciją labai greitai iš kelių šaltinių, ją patikrinti. Dabar ir anksčiau darbas skiriasi kaip dangus ir žemė“, – pasakoja V. Markevičius.
Tinklalapis „Google Trends“ pateikia šiek tiek statistikos, ko 2017 m. dažniausiai ieškojo interneto vartotojai visoje Lietuvoje. Pernai pas mus populiariausi paieškos laukelyje įvesti žodžiai buvo tokie (nuo pirmos iki dešimtos vietos): „Eurobasket“, „Oras“, „Telia“, „Eurovision“, „Šauktinių sąrašai“, „Dakaras“, „Užgavėnės“, „Velykiniai sveikinimai“, „Elektros kaina“ ir „iPhone 8“.
Įdomu tai, kad aštuntoje vietoje atsidūrusių velykinių sveikinimų daugiausia ieškojo Tauragės apskrities gyventojai. Jie statistikoje ryškiai išsiskiria iš kitų regionų. Kodėl? Atsakymo, deja, „Google“ nepateikia.
Taip pat „Google“ nerasite ir atsakymo, kodėl ši korporacija savo gimtadienį pasirinko švęsti rugsėjo 27-ąją.
Svarbiausios datos, atrodo, visai kitos. JAV Stanfordo universitete susipažinę studentai Larry Page`as ir Sergey`us Brinas 1996 m. savo universiteto serveryje sukūrė paieškos sistemą „BackRub“. Paskui tą sistemą ištobulino ir pavadinimą pakeitė į „Google“.
Gal ir gerai, nes „BackRub“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „nugaros masažą“. Na, o „Google“ sugalvotas, turint omenyje panašų žodį gugolas, – gigantiškas skaičius, vienetas su šimtu nulių.
„Mūsų misija – viso pasaulio informaciją padaryti prieinamą ir naudingą. Šiuo metu esame suskaičiavę daugiau kaip milijardą dokumentų. Tai neįtikėtini ištekliai. Turiu omenyje, per visą istoriją niekada nebuvo įmanoma gauti tokios informacijos vos per kelias sekundes. Kad tai būtų išties naudinga, reikia gerų priemonių, kaip ieškoti to, ko nori. Būtent tai ir darome „Google“, – taip pačioje pradžioje apie savo ir kolegos idėją televizijai pasakojo S. Brinas.
„Gūglinimas“ – nauda jums? Turbūt taip. Nauda pačiam „Google“? Neabejotinai! Atsižvelgdami į tai, ko ieškote ir ką įrašote internete, korporacijoje dirbantys specialistai iš mūsų visų semiasi idėjų naujovėms.
„Yra toks netgi juokelis, kad „Google“ saugo informacijos apie tai, kaip naudojamasi internetu, daugiau negu pats internetas užima [vietos]“, – sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto daktaras L. Bukauskas.
Pašnekovas pastebi, kad vienas iš pavyzdžių, ką „Google“ sukūrė gero, atsižvelgusi į žmonių poreikius, – tai „Android“ operacinė sistema išmaniesiems telefonams. Per 20 metų kompanija neapsiribojo vien paieškos sistema, bet sukūrė ir toliau tobulina kitas paslaugas ir produktus, kurių – daugiau nei 250.
Kadangi „Google“ išaugo iš universitetinės aplinkos, ji su viso pasaulio akademine bendruomene dalijasi ir kai kuriais savo produktais.
„Pavyzdžiui, mūsų institute irgi taikomi vaizdų apdorojimo, vaizdų atpažinimo algoritmai, būtent pasinaudojant „Google“ sukurtomis technologijomis. Tai vienas iš pavyzdžių. Mes turėjome tokį studentų projektą – socialiniuose tinkluose yra kažkokia nuotrauka, kurioje esantis objektas – karinis vienetas, pavyzdžiui, šarvuota mašina. [...] Gali išmokyti tą dirbtinį intelektą atpažinti, kad vienoje nuotraukoje šarvuotas automobilis netikras, kitoje – tikras“, – sako V. Bukauskas.
Jo minimas dirbtinis intelektas yra ta sritis, kuriai „Google“ šiuo metu skiria ypač daug dėmesio. Ką daryti, kad kompiuterinė sistema būtų kuo panašesnė į žmogaus smegenis? „Google“ komanda sprendžia šiuos klausimus ir siekia dirbtinį intelektą panaudoti žmogaus patogumui.
Štai pavyzdys: šiemet konferencijoje pristatyta demonstracinė ištobulintos programėlės „Google assistant“ versija, kurioje girdime, kaip kompiuteris, virtualus asistentas, pats paskambina į kirpyklą, kalba, reaguoja į pašnekovo klausimus ir kirpykloje užsako laiką savo šeimininkui.
„Jei atkreipsite dėmesį, mobiliuose įrenginiuose, ypač „Android“ operacinėse sistemose, yra „Google“ paslaugos, kurios jau pasiūlo – tu lankeisi ten, gal nori palikti komentarą, nors tu net nepasakei, o sistema jau pamatė, kad esi ten. Tai yra visų tyrimų ir nuolatinių paslaugų kūrimo rezultatas. Einama link to, kad asistentas kuo toliau, tuo labiau taps tarptautiniu ir mes nebesurūpinsime nacionalinės kalbos problemomis. Pavyzdžiui, vienas žmogus kalbės angliškai, kitas – kita kalba, ir asistentas galės vertėjauti“, – nurodo L. Bukauskas.
Pasak jo, dirbtinį intelektą „Google“ siekia pritaikyti ir kibernetinio saugumo srityje – kad apsaugos sistema mokytųsi atpažinti ankstyviausias informacinių atakų užuomazgas ir užkirsti tam kelią.
Ir dar viena svarbi sritis – vadinamieji autonominiai įrenginiai. Pavyzdžiui, automobiliai, gebantys važiuoti be vairuotojo. „Google“ tuo užsiima jau beveik 10 metų, o pernai dukterinės „Google“ įmonės „WayMo“ autonominės mašinos pirmąkart sėkmingai išriedėjo ir į žmonių ir kitų mašinų pripildytas gatves.
„Autonominiai įrenginiai, automobiliai, savaeigės priemonės, traukiniai, tramvajai, troleibusai, gal net ir lėktuvai – į tai investuoja labai daug visos kompanijos, ne tik „Google“, nes tai šiuo metu yra naujovė ir technologijos tai leidžia daryti. Tikslas – padidinti žmogaus komfortą, kad tuo komfortu ir žmogaus saugumu padėtų rūpintis ir dirbtinio intelekto vadinamieji priedai“, – sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto daktaras L. Bukauskas.
