Pirmajam mechaniniam skaičiuotuvui pasaulyje šiandien sueina 395 metai – šį vokiečio matematiko Wilhelmo Schickardo išradimą galima vadinti šiuolaikinių kompiuterių ir net išmaniųjų telefonų protėviu. Deja, su varžtais ir krumpliaračiais vargęs šios mašinos išradėjas taip ir liko istorijos paraštėse, o pasaulinę revoliuciją sukėlė tik XX amžiaus pabaigoje atsiradę namų kompiuteriai.
Ppabandykite suskaičiuoti be skaičiuotuvo: kiek bus 284 x 317? Ko gero, užtruksite bent pusę minutės. Bet aparatas prieš 395 metus tą galėjo pasakyti iš karto!
Pirmajam mechaniniam skaičiuotuvui pasaulyje šiandien sueina 395 metai – šį vokiečio matematiko Wilhelmo Schickardo išradimą galima vadinti šiuolaikinių kompiuterių ir net išmaniųjų telefonų protėviu. Deja, su varžtais ir krumpliaračiais vargęs šios mašinos išradėjas taip ir liko istorijos paraštėse, o pasaulinę revoliuciją sukėlė tik XX amžiaus pabaigoje atsiradę namų kompiuteriai.
Asociatyvi nuotr.
Apie W. Schickardo sukurtą „skaičiavimo laikrodį“ žmonija sužinojo, kai tyrėjai ėmė nagrinėti ir aprašinėti astronomo Johanneso Keplerio užrašus bei korespondenciją. Joje buvo aptiktas 1623 metų rugsėjo 20-ąją išsiųstas laiškas, kuriame W. Schickardas kolegai užsimena apie savo sukurtą įrenginį, kuris skaičiavimus atlieka „iškart ir automatiškai, vos įvedus skaičius, ir sugeba sudėti, atimti, dauginti ir dalinti“.
Kitame laiške matematikas ir išradėjas išsamiau aprašo įrenginio veikimo principą, taip pat išlikusi gamintojui skirta „skaičiavimo laikrodžio“ surinkimo schema. W. Schickardas ketino šį skaičiuotuvą pagaminti ir atsiųsti pačiam J. Kepleriui, kad šis galėtų greičiau ir patogiau atlikti sudėtingus astronominius skaičiavimus, tačiau gamykloje kilus gaisrui jis buvo sunaikintas. Paties išradėjo turėto įrenginio prototipo likimas neaiškus. Todėl iki šių dienų originalaus W. Schickardo skaičiuotuvo egzempliorius nėra išlikęs, sukurtos tik jo kopijos.
Namų kompiuteris? Nesąmonė!
Kadangi apie šį išradimą ilgą laiką nebuvo žinoma, kompiuterio proseneliu anksčiau laikytas 1642-aisiais prancūzų matematiko ir fiziko Blaise Pascalio sukurtas skaičiuotuvas, kurį amžininkai pavadino „Paskalina“. Beje, ir po kelių dešimtmečių sukurtų įrenginių paklausa nebuvo įspūdinga – jų pagaminta vos kelios dešimtys, mat samdyti buhalterius buvo pigiau nei gaminti sudėtingus, preciziškus mechanizmus.
Platesnes galimybes suteikiantys programuojami, elektroniniai skaičiuotuvai – kitaip sakant, pirmi tikrieji kompiuteriai – atsirado tik XX amžiuje. Tačiau šių griozdiškų įrenginių gamyba buvo brangi ir jų poreikį jautė tik mokslo įstaigos bei vyriausybės.
„Daugeliui šypseną sukelia 1943 metais tuometinio IBM prezidento Thomas Watsono išsakyta prognozė, kad viso pasaulio rinka bus maždaug penki kompiuteriai. Šiandien būtų sunku rasti namus be kompiuterio. Ir nors rinka yra prisotinta, žmonių poreikiai ir įpročiai keičiasi, iš kompiuterių ir kitų įrenginių mes reikalaujame vis daugiau“, – pastebi „Telia“ kompiuterių ekspertas Simonas Tilindis.
Lietuviai investuoja daugiau
„Telia“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai kompiuterius atnaujina vidutiniškai kas 3–4 metus ir tai sukuria tam tikrą cikliškumą rinkoje. Kadangi daug žmonių naujus kompiuterius įsigijo 2015–2017 metais, šiuo metu namų vartojimui skirtų kompiuterių perkama mažiau, o kitos bangos laukiama po metų-dvejų.
Cikliškumą turi ir metų laikai: kompiuterių pardavimai maždaug dvigubai išauga rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kuomet žmonės susirūpina įsigyti naują mokslo, darbo ar laisvalaikio įrankį, taip pat prekyba suaktyvėja kalėdiniu periodu, kuomet iškyla dovanų poreikis, o prekybininkai išsidabina akcijų ir nuolaidų reklamomis.
Anot S. Tilindžio, keičiasi ir žmonių skiriamos lėšos šiems pirkiniams. „Lietuviai į kompiuterinę įrangą investuoja daugiau, mažėja pačių pigiausių, iki 400 eurų kainuojančių, kompiuterių pardavimai, nors dar prieš kelerius metus jie buvo itin populiarūs. Vis daugiau žmonių pirkdami kompiuterį supranta, kad šis daiktas tarnaus bent kelerius metus, todėl investuoja daugiau, kad jis atitiktų ne tik šiandienos, bet ir ateinančių metų poreikius“, – pastebi S. Tilindis.
Beje, mažėjimo tendencijoms paklūsta ne visi segmentai – trijose kompiuterių kategorijose fiksuojamas augimas. Pirmoji – inovatyvūs kompiuteriai: ploni, lengvi ir kompaktiški įrenginiai, kuriais žmonės keičia savo senus, dažnai tik namuose laikomus kompiuterius į tokius, kuriuos patogiau nešiotis su savimi į darbą, kavinę ar pasiimti į kelionę.
Antroji kategorija – galingi, žaidimams skirti kompiuteriai. Kadangi žaidimų kūrėjai kasmet išleidžia vis geresnius ir galingesnių kompiuterio parametrų reikalaujančius žaidimus, žaidėjai prie to turi prisitaikyti ir atsinaujinti savo įrangą.
Trečioji kategorija – „Apple“ kompiuteriai. Ji auga dėl to, kad dalis „Windows“ kompiuterių savininkų, pamėgusių „Apple“ telefonus ar planšetes, nusprendžia pereiti prie vieningos „Apple“ ekosistemos.
