Nors internetas bei mokykla atrodo kardinaliai skirtingi dalykai, bendro jie turi kur kas daugiau nei galėjote pamanyti. „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas, sako kad vaikų saugumą internete gali užtikrinti viena paprasta taisyklė: elgtis jame taip, kaip elgiatės mokykloje. 
Išlydėdami vaikus į mokyklą tėvai žino, kad ten jie bus saugūs, bet tai ne visada galima pasakyti apie internetą. Kokiose svetainėse jie lankosi? Kaip ir su kuo bendrauja po pamokų? Ar žino kaip elgtis užpuolus virusui? Ir nors internetas bei mokykla atrodo kardinaliai skirtingi dalykai, bendro jie turi kur kas daugiau nei galėjote pamanyti. „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas, sako kad vaikų saugumą internete gali užtikrinti viena paprasta taisyklė: elgtis jame taip, kaip elgiatės mokykloje.
„Grįžę po vasaros atostogų mokiniai vėl susitiks su seniai matytais draugais, praleis su jais daugiau laiko ir, be abejo, daugiau lindės internete – ne tik ruošdami namų darbus, bet ir bendraudami, domėdamiesi mokyklos aktualijomis, pramogaudami. Internete yra įvairių pagundų ir net grėsmių, o tyrimai rodo, kad keturi iš penkių tėvų nežino, ką jų atžalos veikia internete. Bet tai anaiptol nereiškia, kad juo vaikams ir paaugliams negalima naudotis. Draudimai tik paskatins vaikus ieškoti būdų jų išvengti ir jie pradės slėpti bet kokias savo patirtis internete, o tėvai praras net menkiausią žinojimą ar kontrolę. Geriausias sprendimo būdas – išmokyti vaikus atpažinti pavojus ir suteikti žinių, kaip elgtis su jais susidūrus“, – sako Giedrius Meškauskas.
Mokykla ir internetas turi daugybę panašumų, todėl „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas siūlo juos sugretinti – juk vaikai žino, kaip vienose ar kitose situacijose elgtis mokykloje, taip pat jie turėtų daryti ir internete.
Interneto svetainės – tai kaip įvairios patalpos mokykloje. Mokiniai žino, kokiose klasėse vyksta pamokos, kur yra sporto salė, o kur – katilinė ar mokyklos serverinė. Landžiodami ten, kur nederėtų, vaikai gali nukentėti. Tas pat galioja ir internete: jie turėtų vengti nežinomų nuorodų ar suaugusiems skirto turinio. Tuo metu tėvai turėtų atminti, kad ir internete „durys“ turi raktus: paieškos svetainėse yra „Saugios paieškos“ filtras, kuri padeda užblokuoti vaikams netinkamą turinį, o „Windows 10“ operacinėje sistemoje sukūrę asmeninę vaiko paskyrą galėsite parinkti specialius nustatymus ir prižiūrėti jo elgesį prie kompiuterio.
Vaikai ir paaugliai internete taip pat dažnai susiduria su kitų naršytojų netinkamu elgesiu, patyčiomis. Nemalonių situacijų pasitaiko ir mokykloje – abiem atvejais apie tai derėtų pranešti suaugusiems, pavyzdžiui, tėvams ar mokytojams.
Kaip eidami į mokyklą ar iš jos vaikai mokomi nebendrauti su nepažįstamais žmonėmis, taip ir internete reikėtų bendrauti tik su tikrais, realiame gyvenime pažįstamais draugais, o į naujas pažintis žiūrėti labai atsargiai. Socialiniuose tinkluose įrašais geriausia dalintis ne viešai, o tik su draugais – tarsi šnekėtų ar rodytų nuotraukas savo klasės draugams.
„Žinoma, reikia būti draugiškiems, bet internetas yra vieša vieta ir čia galima sutikti pačių įvairiausių žmonių, kurių kiekvienu žodžiu nereikėtų pasitikėti. Atsargūs paaugliai turėtų būti ne tik rinkdamiesi su kuo bendrauti, bet ir patys skelbdami savo informaciją – tekstus, nuotraukas, vaizdo įrašus. Namų adreso, telefono numerio, asmeninių nuotraukų ir panašių dalykų nereikėtų skelbti viešai – tai būtų tas pats kaip visus juos atspausdinti ir užkabinti ant paradinių mokyklos durų, kur juos matys ne tik kiti mokiniai ar mokytojai, bet ir prašalaičiai“, – įspėja G. Meškauskas.
Saugoti reikia ne tik asmeninius, bet ir slaptažodžius – jų niekam neišduoti ir nepasakoti į ką jie panašūs. O jei kas nors juos sužinojo ar jie buvo prarasti, būtina pasikeisti, kaip ir tektų keisti spyną pametus raktus.
„Telia“ ekspertas pabrėžia, kad kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau laiko jis turėtų praleisti prie kompiuterio ar kitų technologijų – internetas turi papildyti kasdienes veiklas, o ne jas pakeisti. Vaikams iki septynerių metų adekvatu leisti kompiuteriu ar telefonu naudotis ne ilgiau nei pusvalandį per dieną, vyresniems vaikams šios ribos turėtų būti lankstesnės.
Visgi tėvai turėtų priimti faktą, kad virtualus pasaulis yra neatsiejama realaus gyvenimo dalis, ir nebausti vaikų už tai, kad jie internete susidūrė su kokiomis nors grėsmėmis, o jiems padėti, patarti ir palaikyti. Jei jaučiate, kad patys negalite vaikui padėti, nesibodėkite kreiptis pagalbos į specialistus, pavyzdžiui, tiek vaikus, tiek suaugusiuosius šiomis temomis konsultuoja „Vaikų linija“.
Daugiau patarimų tėvams ir vaikams apie saugų elgesį internete rasite svetainėje „Augu internete“.
