Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas.
Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas. Pasaulio IT rinką sudrebino ne vienas lietuviškas išradimas, kuris konkurentus pranoko savo inovatyvumu, patrauklumu vartotojams bei kokybe.
Puikių išradimų galima suskaičiuoti kelias dešimtis, tačiau kai kurie jų yra revoliuciniai ir pamėgti ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio rinkose. Kokie jie?
Finansinių paslaugų įmonių IT sistema „Forpost“
Įmonės „Forbis“ nuo nulio sukurta ir vystoma sistema yra bene pirmasis taip plačiai naudojamas lietuviškas IT srities išradimas. Jis sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, kai bankinis sektorius Lietuvoje dar tik vystėsi, o šiandien „Forpost“ sistemą naudoja dauguma šalyje veikiančių finansinių paslaugų įmonių. Produktas yra ilgaamžis, nuolat vystomas ir adaptuojamas pagal kiekvieno kliento poreikius – jis naudojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Latvijoje, Estijoje bei kitose Europos ir Azijos šalyse.
„Forpost“ išskirtinumas – sistemos pritaikomumas įvairaus dydžio įmonėms, nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Ji leidžia finansų įstaigai teikti ir patogiai administruoti svarbiausias paslaugas – fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas, elektroninę bankininkystę, mokėjimus, korteles, investicijas, kreditus, keisti valiutas ir t. t. Sistema pastoviai tobulinama ir todėl yra tinkama naujausioms „fintech“ įmonėms – pavyzdžiui, „Forpost“ leidžia naudoti ir kriptovaliutas.
Sistema puikiai pritaikyta ir antrinėms bankinio sektoriaus įmones – lizingo bendrovėms, kitoms finansų sektoriaus įmonėms, pvz., draudimo kompanijoms. Dėl pažangumo ir neribojamų galimybių tai yra vienas pažangiausių produktų bankininkystės rinkoje.
Internetinė drabužių parduotuvė „Vinted“
Sėkmingiausiu lietuvišku startuoliu vadinamas „Vinted“ per kelis investicijų etapus yra pritraukęs dešimtis milijonų eurų. „Vinted“ yra naudotų drabužių pardavimo platforma, per dešimtmetį sugebėjusi išsiplėsti į dešimt valstybių – tarp jų ir JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir kitas.
Kaip ir daugelis puikių sprendimų, „Vinted“ atsirado dėl vienos jos įkūrėjų problemos – per didelio nenaudojamų drabužių kiekio. Šiandien platformoje vienu metu skelbiama daugiau nei 50 milijonų drabužių ir aksesuarų. Ja visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 20 milijonų žmonių, o kiekvieną dieną šis skaičius padidėja dar 15 tūkstančių.
Mobiliųjų atsiskaitymų platforma „WoraPay“
Mobilieji mokėjimai visame pasaulyje plinta sparčiai ir vienas žaidėjų šioje rinkoje – lietuvių įkurta įmonė „WoraPay“. Jos sukurta platforma – mobili piniginė, leidžianti atsiskaityti įvairiose vietose – net ir Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Viso tokių vietų Baltijos šalyse yra keli šimtai.
Norint atsiskaityti, užtenka įjungti telefone įdiegtą virtualią piniginę, nuskenuoti QR kodą ir mokėjimas akimirksniu pasiekia gavėją, o lėšos nuskaitomos nuo mokėtojo banko kortelės. Tai – patogus ir greitesnį atsiskaitymą užtikrinantis sprendimas.
Nuotolinio mokymosi platforma „Solid Education“
Programavimas yra vienas svarbiausių įgūdžių šiandieniniame pasaulyje. Populiarėjant mokymuisi nuotoliniu būdu, lietuviai sujungė šią sritį su programavimu ir sukūrė sistemą „Solid Education“ – ji leidžia vaikams iš viso pasaulio mokytis programavimo didelėse grupėse su įvairias kompetencijas turinčiais dėstytojais.
Pradėjusi nuo šimto moksleivių Lietuvoje, šiandien „Solid Education“ vienija keliskart daugiau programavimo savarankiškai ar su dėstytojų pagalba besimokančių asmenų. Jie kuria interneto svetaines bei programas išmaniesiems telefonams, dronams.
Kelionių mieste programa „Trafi“
Dalijimosi ekonomika į priekį ne eina, o tiesiog bėga. Trumpalaikė automobilių bei dviračių nuoma, pavežėjimo ir kitos paslaugos radikaliai pakeitė žmonių judėjimą mieste. Tačiau kiekvienos paslaugos teikėjas paprastai yra skirtinga įmonė, tad norint turėti galimybė naudotis visomis, telefoną tektų apkrauti 3–4 programomis. „Trafi“ išsprendė šią vartotojų problemą.
Programoje, kuri startavo kaip viešojo transporto (autobusų ir troleibusų) tvarkaraštis, šiandien galima užsisakyti automobilį ar dviratį pusvalandžiui, išsikviesti pavežėją ar turėti autobuso bilietą. Taip pat joje palyginti skirtingas transporto rūšis ir sužinoti tikslią kainą bei laiką, skirtą kelionei iš taško A į B. Šiandien „Trafi“ programėlė veikia ne tik penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose bei kitų Baltijos šalių sostinėse, bet ir kai kuriuose Brazilijos, Indijos, Taivano, Turkijos didmiesčiuose.
