Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo
priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose
tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. 
Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos.
Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. „Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys – nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos – gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija.
Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, – sako Jovita Ruzgaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė. Bendradarbiaujant su LR Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro specialistais sudarytu tyrimo instrumentu ji tyrė socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui bei siekė nustatyti socialinio tinklo „Facebook“ daromą įtaką.
Socialinius tinklus būtina išmokti suprasti
Apklausus beveik 700 jauno amžiaus (14–29 m.) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma – pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). „Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.
Kita problema – lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. „Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi“, – sako VGTU absolventė.
Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. „Apklausos duomenys parodė, jog visa socialiniuose tinkluose randama informacija pasitiki tie respondentai, kurie naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“ kiekvieną dieną (30 proc. visų atsakiusiųjų, kad informacija pasitiki visada) arba kiekvieną dieną po keletą kartų (70 proc. visų respondentų, atsakiusių, kad socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi kiekvieną dieną po keletą kartų). Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, – akcentuoja J. Ruzgaitė.
Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja – atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei. „Respondentų apklausa parodė, kad kai iš gausaus informacijos srauto pasirinkta informacija yra skaitoma atidžiai, mokama ar bent bandoma atpažinti, kiek yra faktų, o kiek tik asmeninės informacijos šaltinio nuomonės – tada neigiamos įtakos išvengiama lengviau. O tam ir yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, – akcentuoja tyrimo autorė.
Kaip susigaudyti socialinių medijų realybėje?
Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. „Medijų raštingumas – tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, – pabrėžia J. Ruzgaitė.
Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti ir vystyti todėl, anot autorės, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją.
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę. Šios klasės mokiniai bus labiau pasirengę toliau studijuoti medijas, jie įgis bendrųjų kompetencijų, kurios labai vertinamos rinkoje – komunikacija, tikslinės auditorijos suvokimas ir analizė, žinios perdavimas, medijų produkto sukūrimas ir jo pardavimas. Tyrimą atlikusi VGTU absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes – į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt. būtų ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti vedantis prie tapimo raštingais medijų vartotojais.
„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, – akcentuoja J. Ruzgaitė.
