Šiais laikais įvarius prietaisus ir technologijas vartotojai naudoja tiek asmeninėms veikloms, tiek darbui, todėl be kompiuterio ir interneto nebeapsieiname nė dienos. Tačiau dauguma mūsų vis dar nepagalvojame apie asmeninių duomenų saugumą ir jų praradimo riziką: esame tiek įpratę naudotis išmaniaisiais įrenginiais, kad įvairūs veiksmai tapo įpročiu, todėl dažnai savęs net nepaklausiame, kiek visa tai saugu.
Šiais laikais įvarius prietaisus ir technologijas vartotojai naudoja tiek asmeninėms veikloms, tiek darbui, todėl be kompiuterio ir interneto nebeapsieiname nė dienos. Tačiau dauguma mūsų vis dar nepagalvojame apie asmeninių duomenų saugumą ir jų praradimo riziką: esame tiek įpratę naudotis išmaniaisiais įrenginiais, kad įvairūs veiksmai tapo įpročiu, todėl dažnai savęs net nepaklausiame, kiek visa tai saugu. Ką jau kalbėti apie papildomus veiksmus saugumui užtikrinti.
Saugumo programas kuriančios ESET kompanijos statistika rodo, kad beveik pusė (48 proc.) duomenų pažeidimo priežasčių yra kenkėjiška veikla. Skirtingiems pažeidimams įtaką taip pat daro žmogiškasis faktorius (25 proc.) ir procesinės klaidos (27 proc.).
Įvairūs duomenų pažeidimai gali kainuoti daug finansinių išteklių asmeniui ar įmonei, kurioje jis dirba, svarbų darbą arba net reputaciją. Tačiau išvengti kibernetinių grėsmių tikrai galima. Apie tai papasakojo ESET IT inžinierius Ramūnas Liubertas, lankęsis Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF), kur skaitė paskaitą apie kibernetinį saugumą.
Skirtingi sukčiavimo būdai
Didžiausia duomenų pažeidimo priežastis gali būti skirstoma į dar kelias grupes: socialinę inžineriją (kuomet žmogus paveikiamas emociškai (18 proc.), įsilaužimus į duomenų bazes, asmenines paskyras (23 proc.) ir kenkėjiškas programas (59 proc.). Nusikaltėliai randa įvairių būdų, kaip išvilioti iš aukų svarbius duomenis ar priversti juos sumokėti.
Nors žiniasklaidoje skaitome apie įvairius telefoninius sukčius, dėl jų apgavysčių prarastas didžiules pinigų sumas, ir manome, kad mes viską žinome ir mums taip neatsitiks, visada yra tikimybė, kad ir patys tapsime tokio melo aukomis. „Sukčiai turi labai aiškius planus, apgalvoja kiekvieną detalę, todėl labai lengva papulti į jų gniaužtus. Skambučio ar žinutės galima sulaukti bet kada“, – sako ekspertas R. Liubertas.
Pasak jo, apgavikams nebūtina, kad paduotumėte turtą į rankas. Užtenka ir išgauti nors dalelę svarbios informacijos, kad galėtų įsilaužti į jūsų turimas paskyras, duomenų bazes ar netgi banko sąskaitas, o gautais duomenimis pasinaudoti ir pakenkti.
Be veiksmų, kurie reikalauja didesnės sukčių iniciatyvos, kitas dažnai tykantis pavojus yra kenkėjiškos programos. Ne tos nuorodos spustelėjimas gali įdiegti kompiuteryje vienos ar kitos rūšies virusus, kurių veikla bus itin žalinga. R. Liubertas pažymi, kad jie dažnai užkrečia duomenų laikmenas, naudojasi asmeniniais kontaktais, kad išsiųstų virusus kitiems žmonėms. Todėl visai netikėtai svarbus projektas ar privatūs duomenys gali tapti kažkieno kito nuosavybe.
Apie kibernetinį saugumą kalbėti vis dar reikia
Viešojoje erdvėje gana dažnai diskutuojama apie saugumą internete, o žmonės skatinami saugoti savo duomenis ir imtis įvairių atsargumo priemonių, tačiau daugeliui atrodo, kad asmeniškai jie viską daro teisingai. Internetu naudotis taip paprasta, tačiau tame ir slypi didžiausi pavojai – bėda gali laukti už bet kurio mygtuko paspaudimo.
„Užtenka paspausti vieną nuorodą ir savo kompiuteryje jau galite turėti virusą, kurio dėka bus nusikaltėliai prieis prie jūsų asmeninių duomenų, kontaktų, o tokiu būdu virusas sklis toliau“, – sako R. Liubertas. Tai ypač svarbu profesionalams, kurių darbas priklauso nuo kompiuterinių programų, pavyzdžiui, vertėjams.
ESET IT inžinierius Ramūnas Liubertas
„Vertėjams tai ypač aktualu, nes jie dažnai verčia svarbią informaciją, programinę įrangą arba tinklalapius, tokius kaip ESET Lietuva, ką daro ir mūsų Technikos kalbos vertimo studentai. Labai svarbu žinoti, kaip užtikrinti duomenų saugumą, nes atsakomybė yra didžiulė“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų prodekanė, prof. dr. Ramunė Kasperavičienė.
Pasak specialistų, didesnis domėjimasis ir pastangos siekiant apsaugoti savo ir kitų duomenis internete tikrai yra to vertos, nes, kaip ir daugelyje sričių, geriau apsisaugoti iš anksto, t. y., dar prieš įvykstant kibernetinei atakai ar prarandant savo asmeninius duomenis.
Ką daryti, kad duomenys būtų apsaugoti?
Virtualioje erdvėje nuolat tyko įvairios grėsmės, tačiau visuomet galima imtis priemonių, kad jų išvengtume arba bent jau sumažintume. Pasak R. Liuberto, reikia padaryti tik šiek tiek daugiau nei atrodo įprasta ir to nauda džiaugsimės ilgai.
„Antivirusinė programa yra standartinė apsaugos priemonė, tačiau padarykite daugiau. Investuokite į atsinaujinančią programą, tokią, kurios vystytojai nuolat stebi virtualią erdvę, ir būsite daug saugesni. Atrodo, kad sugalvojote stiprų slaptažodį? Patikrinkite jį duomenų bazėje, gal sukčiai jį jau žino ir įsilaužti bus labai lengva. Gavote nuorodą? Patikrinkite, ar nuoroda iš tikrųjų tokia, koks yra jos tekstas“, – patarimais dalijasi ESET IT inžinierius.
Tuo tarpu KTU Informatikos fakulteto lektorius ir kibernetinio saugumo specialistas Šarūnas Grigaliūnas tikina, kad kiekvienas, norintis apsaugoti save nuo kibernetinių atakų, gali padaryti daug skirtingų veiksmų.
„Svarbu įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis ir protokolus, kuriais komunikuoja jūsų įrenginiai su internetu, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės, skaityti ir pažinti žalingą programinę įrangą. Be to, labai svarbu pasirūpinti elektroninio pašto apsauga“, – sako jis.
ESET IT inžinierius taip pat primena, kad būtina laiku atnaujinti operacines sistemas. „Jei operacinė sistema neatnaujinama, net ir turint gerą antivirusinę programą žymiai lengviau „pasigauti“ kenkėjiškas programas, todėl, kad neatnaujinamoje operacinėje sistemoje atsiranda saugumo problemų“, – teigia R. Liubertas.
Jis priduria, kad virtualioje erdvėje reikia apgalvoti įvairius savo veiksmus: tiek apsipirkimą internetinėse parduotuvėse, tiek prisijungimo prie įvairių sistemų slaptažodžių kūrimą, tiek naršymą interneto tinklapiuose, kuriuose nėra saugos protokolo ir kt. „Maži žingsneliai, tokie kaip internetinės parduotuvės atsiliepimų paieška ar žodžio skiemenų apkeitimas slaptažodyje, gali padėti išvengti didžiulių bėdų ateityje. Taip pat atsiminkite – internete nemokamų dalykų nebūna“, – sako ekspertas.
