Lietuvos iniciatyva devynios Europos Sąjungos valstybės kuria kibernetines pajėgas, kurios galėtų imtis veiksmų kilus dideliems incidentams elektroninėje erdvėje.
Pasak Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, siekiama sukurti kas pusmetį rotuojamas Europos Sąjungos kibernetines greitojo reagavimo komandas. Jos galėtų ateiti į pagalbą valstybėms narėms didelių kibernetinių incidentų atveju.
„Kibernetinės atakos nepaiso valstybių sienų, tačiau šalys iki šiol neturėjo sprendimo, kaip galėtų sujungti pajėgas kovai su grėsmėmis šioje dimensijoje. Lietuva pirmoji pasiūlė konkretų praktinį sprendimą, kaip sustiprinti kolektyvinę gynybą kibererdvėje ir kovoti su grėsmėmis naujoje dimensijoje“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Pasak jo, ketinimų protokolas yra pirmas ir labai svarbus žingsnis siekiant glaudesnio šalių bendradarbiavimo įgyvendinant projektą, ketinimų protokolas sukuria pagrindą po jo seksiančiam ir įsipareigojimus įtvirtinančiam teisės aktui.
Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti kas pusmetį rotuojamas ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.
„Realybėje tai atrodytų taip: kiekviena šalis dalyvė turi nuolat veikiantį kibernetinio saugumo padalinį, kuris reikšmingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu, įsijungtų į incidento likvidavimą bei tyrimą“, – sako ministras R. Karoblis.
Planuojama, pirmoji tokia ES Kibernetinė greito reagavimo komanda dalyvaus šių metų rudenį Lietuvoje vyksiančiose kibernetinio saugumo pratybose.
Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos.
Prie projekto kaip stebėtojos prisijungia Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija. Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, didžioji dalis priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš valstybės institucijas ir energetikos sektorių.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kibernetinių incidentų skaičius kasmet išauga dešimtadaliu, o incidentų tyrimai rodo didėjantį šių incidentų rafinuotumą. Tiek Lietuvai, tiek kitoms ES kibernetinių pajėgų projekto šalims dalyvėms susirūpinimą kelia incidentai, registruojami kritinėse infrastruktūrose, kaip pavyzdžiui, energetikos, teisėsaugos ar užsienio reikalų sektoriuose. Į tokio tipo incidentus reikalinga itin greita reakcija ir naujo tipo pasiruošimo priemonės bei įrankiai.
Vystant Lietuvos pasiūlytą projektą, pirmojo etapo metu šalys dalyvės kartu su ES institucijomis vertina techninius ir teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, analizuoja galimybes projektą finansuoti iš ES biudžeto lėšų. Kitas žingsnis – bendros nuolatinės pratybos ir bendrų kibernetinės gynybos įrankių kūrimo perspektyvos.
ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, septynios ES šalys narės – Estija, Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos. Nuo projekto pradžios norinčių prisijungti ES šalių narių skaičius sparčiai auga – paskutinioji prisijungusi yra Estija, Lenkija planuoja tapti projekto dalyve artimiausiu metu.
Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greito reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės. „Tai yra daugiausiai įgyvendinimo link pažengęs PESCO projektas, jo dalyvės demonstruoja tikrąjį solidarumą kolektyvinės gynybos srityje“, – sveikindamas pasirašymą sakė Europos Sąjungos Išorinių veiksmų tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Pedro Serrano.
Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.