Karjeros specialistės: jaunesni žmonės nori greito rezultato, o vyresnius lydi nuostatos

Naujausiais Eurostato duomenimis, ES šalyse 2016 m. švietimo programose dalyvavo vidutiniškai 11 proc. 25–64 metų žmonių, o neformalų mokymąsi pasirinko daugiau nei 40 proc. suaugusiųjų. Lietuvoje suaugusiųjų įsitraukimas į mokymosi visą gyvenimą procesą yra vienas žemiausių tarp ES šalių ir 2016 m. vos 6 proc. jų dalyvavo mokymosi veikloje.

Pasak programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ karjeros centro vadovės Živilės Auruškevičienės, nors bendras šalies vidurkis nėra didelis, kalbant apie IT sritį, kiekvienais metais ateina vis daugiau ir vis vyresnių žmonių, tik jų motyvacija ir tikslai skiriasi.

„Mūsų praktika rodo, kad jauni žmonės nori greito rezultato. Jie yra drąsesni, mažiau varžosi išbandyti naujus dalykus, – dalinasi patirtimi į perkvalifikavimą orientuotos programavimo mokyklos „Vilniaus Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, karjeros centro vadovė Živilė Auruškevičienė. – Tuo tarpu vyresni žmonės labiau nerimauja, ar sugebės išmokti visiškai naujus dalykus, ir svarbiausia – nori daugiau garantijų. Jie labiau abejoja savimi, tačiau kartu geriau supranta, kad rezultatai neateina be pastangų, nesitiki greitai ir lengvai pakeisti kvalifikacijos. Jų požiūris paremtas didesne gyvenimo patirtimi, tad jie į viską žiūri realiau.“

Psichologė: reikia pradėti nuo vaikų ir suaugusiųjų mokymosi skirtumų

Verslo psichologė Laura Rimkutė pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį, kad vaikai ir suaugusieji mokosi skirtingai. „Vaikai neturi daug gyvenimiškos patirties, jų smegenys yra tarsi tuščias indas, nuolatos kaupiantis informaciją, todėl jie mokosi formuodami naujus nervinius ryšius. Tuo tarpu suaugusieji jau išmokę daugelį dalykų, jiems tenka greičiau užmiršti viena, kad išmoktų kita, tačiau kartu jie sugeba kritiškai vertinti naują informaciją ir atsirinkti tikrai aktualias žinias, – sako psichologė. – Dar vienas skirtumas – vaikams sunku išlaikyti dėmesį, o suaugusiesiems neretai trūksta smalsumo.“

Anot L. Rimkutės, suaugusieji dažnai turi tvirtas pažiūras daugeliu klausimų, tad kritiškai vertina ir naują informaciją. „Dirbant su suaugusiaisiais kartais tenka labiau paplušėti, kad jie išmoktų naujų dalykų. Žinoma, geriausiai suaugusieji, kaip ir vaikai, mokosi per patyrimą. Tad itin svarbu naudoti patyriminius metodus, kurie leistų geriau įsisavinti naujas žinias“, – pataria specialistė.

Kuo vyresnis, tuo mokslas tikslingesnis

Programavimo mokyklos atstovė Ž. Auruškevičienė pastebi, kad su amžiumi žmogus realiau įvertina, kokių žinių ir gebėjimų jam reikia, todėl konkrečią naują mokymosi sritį pasirenka tikslingiau: „Pavyzdžiui, mūsų mokykloje dažniausiai mokosi apie 60 proc. 25–44 metų žmonių, o likusi dalis – 18–24 metų jaunuoliai ir suaugusieji nuo 45 metų.

Čia išryškėja esminiai mokymosi proceso skirtumai – jau turimų žinių kiekis, sukaupta patirtis kitose srityse, motyvacijos suvokimas, naujų dalykų įsisavinimas ir net bendravimas su bendramoksliais ir dėstytojais. Į persikvalifikavimo kelią atėję vyresni žmonės iš esmė turi daug realesnį ir gyvenimiškesnį požiūrį – viską vertina remdamiesi savo patirtimis, – įžvalgomis dalijasi karjeros specialistė ir atkreipia dėmesį, kad su programavimu jau susidūrę žmonės linkę savo žinias tobulinti pasirinkdami konkrečią programavimo kalbą, o tie, kuriems programavimo pasaulis nėra itin pažįstamas, pasirenka įvadinius mokymus. Taip pat ir jaunesni žmonės, siekdami susidaryti platesnį IT paveikslą, prieš pasirinkdami konkrečią sritį, renkasi įvadinius mokymus.

Specialistės nuomone, įmonės taip pat į nuolatos besimokančius ir persikvalifikuojančius darbuotojus žiūri pozityviai: „Šiuolaikiškos įmonės darbuotojo atsineštą kitokio darbo patirtį šiais laikais labai vertina. Tokie žmonės yra pastovesni, lojalesni ar net atsakingesni, nes jeigu jau nusprendžia mokytis naujų žinių – jų pastangos dažnai būna stipresnės ir noras jas nuolat tobulinti individualiai ir darbe – didesnis. Bendrovės tai vertina.“

Jaunesnis mokytojas – pranašumas, o ne trūkumas

Pradėję mokytis vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau sutinka jaunesnius už save mokytojus, o tai gali sukelti ir iššūkių. „Suaugusiesiems sunkiau pripažinti, kad jie kažko nemoka, nežino ar nesupranta. Jie bijo pasirodyti „kvaili“, todėl lektoriai privalo ne tik aiškiai išdėstyti medžiagą, bet ir skirti individualaus dėmesio kiekvienam žmogui: išsiaiškinti, kas jam neaišku, ir padrąsinti užduoti klausimus, kurti neformalią ir laisvą atmosferą. Jauni mokytojai yra šiuolaikiški, todėl šiuos dalykus puikiai supranta ir jiems nesunku rasti kalbą su įvairaus amžiaus studentais“, – apie suaugusiųjų mokymo ypatumus pasakoja Ž. Auruškevičienė.

L. Rimkutės sako, kad kartais pasitaiko situacijų, kai besimokančiam suaugusiajam jauną specialistą sunku vertinti kaip autoritetą. Psichologė pataria abiem prisiminti, kad autoritetu lektorius turi būti tik vienoje srityje – toje, kurią dėsto. „Jaunais žmonėmis reikia žavėtis ir ieškoti įkvėpimo, o amžius neturi būti rodiklis, menkinantis profesionalumą ar tarpusavio pagarbą. Labai svarbu, kad dėstytojas žinotų skirtingus būdus dirbti su įvairaus amžiaus žmonėmis“, – patarimu dalinasi psichologė ir priduria, kad su brandžiais ir motyvuotais žmonėmis yra dar lengviau dirbi, nes paprastai per tokį procesą mokosi abi pusės – tiek mokiniai, tiek mokytojas.