Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta informacinių technologijų srities įmonių skundai apie programuotojų stygių. Atrodytų, Kaune tokių problemų kilti neturėtų – čia programavimo specialistai ruošiami dviejose aukštosiose mokyklose, o Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete studentų skaičius tiesiog stulbina. Vis dėlto, studentams žengti pirmuosius žingsnius į darbo rinką nėra taip paprasta.
Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta informacinių technologijų srities įmonių skundai apie programuotojų stygių. Atrodytų, Kaune tokių problemų kilti neturėtų – čia programavimo specialistai ruošiami dviejose aukštosiose mokyklose, o Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultete studentų skaičius tiesiog stulbina. Vis dėlto, studentams žengti pirmuosius žingsnius į darbo rinką nėra taip paprasta.
Universitetai paleisti neskuba
Susidomėjimas programavimu jaunimo tarpe akivaizdus – 2017 m. stojimo į aukštąsias mokyklas statistikoje pagal įstojusiųjų skaičių pirmosios vietos nepaleidžia KTU programavimo sistemų programa. Universiteto Informatikos fakultete studijuoja apie 2000 studentų, Vytauto Didžiojo universitete – dar 355.
Kartu su augančia specialistų pasiūla didėja ir programuotojams skirtų laisvų kėdžių pasiūla. Kaune įsikūrusios stiprios programavimu užsiimančios tiek lietuvių, tiek užsienio investuotojų įmonės, taip pat ne viena sparčiai augančių mažesnių. Tačiau, nepaisant iš įmonių nuolat pasigirstančių komentarų apie programuotojų stygių, universitetų studentams rasti darbą informacinių technologijų (IT) srityje, panašu, nėra taip lengva.
Daug jaunų programuotojų laukti, kol pabaigs studijas, nenori. Kuo vėliau, tuo sunkiau įsilieti į darbo rinką tik su universitetine patirtimi. Tai patvirtino KTU studentas Aivaras. Pasak jo, pagrindinės darbui reikalingos disciplinos universitete dėstomos tik baigiamuosiuose kursuose.
„Mano manymu, studijų programa nėra orientuota į studentų įsidarbinimą pirmaisiais studijų metais, kuo aš esu labai nusivylęs. Pagrindiniai komercinio programavimo principai yra ganėtinai lengvi, taigi, atsižvelgdamas į dabartinę IT darbuotojų paklausą, aš nesuprantu, kodėl studijų moduliai sudėlioti taip, kad karjerą pradėtum kuo vėliau“, – nusivylimo neslėpė studentas. Jis taip pat nepanoro laukti diplomų įteikimo ir programuotojo karjerą pradėjo įsidarbindamas savo universitete. Vaikinui jau ne kartą teko išbandyti sėkmę ieškant programuotojo darbo vietos. Jis pabrėžė, kad studijose įgyjamų žinių nepakanka, todėl ypač svarbu nuolat domėtis pačiam.
„Dalyvavau ne viename darbo pokalbyje ir galiu teigti, kad įmonės ieško smalsių bei motyvuotų darbuotojų, kadangi vienas iš pirmųjų klausimų būna: „Ką esi išbandęs?“ Taigi, svarbiausia domėtis naujomis technologijomis ir netingėti jas išbandyti“, – pasakojo Aivaras. Tai, kad studijos universitete nėra tinkamai orientuotos į darbo rinką, pastebi ne tik studentai, bet ir su jais dirbanti Tarptautinė Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo kompanija „NFQ Technologies“.
„Universitetų duodamos funkcinės žinios yra labai svarbios, tačiau to tikrai neužtenka, siekiant sėkmingai pradėti karjerą IT srityje. Studentams trūksta žinių, kaip realybėje yra kuriami produktai, kaip organizuojamas komandos darbas. Neužtenka mokėti rašyti programinį kodą, reikia mokėti spręsti verslo keliamus iššūkius ir suprasti verslo poreikį. Kita labai svarbi sėkmės dalis pradedančiajam yra sugebėjimas efektyviai komunikuoti bei bendradarbiauti su komanda, dirbančia dinamiškoje aplinkoje, kur svarbu greitis ir kokybė. Mūsų patirtis rodo, jog universitetai skiria nepakankamai dėmesio „minkštųjų“ savybių ugdymui“, – pastebėjo personalo vadovas Vilius Česnauskas.
Kelionė iki pirmojo darbo – sunki
Keblioje situacijoje atsidūrė ir kitas antrakursis KTU programų sistemų studentas. Vaikinas jau kelerius metus mokėsi savarankiškai, todėl darbo ieškoti pradėjo jau pirmo kurso pabaigoje. Kelionė iki pirmojo darbo jam tapo nemenku iššūkiu. Studentui taip pat teko dalyvauti ne viename darbo pokalbyje.
„Vietos ieškojau ne tose įmonėse, kurios buvo patalpinusios darbo skelbimus, o tose, kuriose pats norėjau dirbti. Tiesiog išsirinkau didžiausias įmonės Kaune ir siunčiau joms laiškus, tuomet jos pasikviesdavo į pokalbį arba ne. Vėliau bandžiau patekti ir į mažesnes, bet dažnai jos tiesiog ieškojo studentų išnaudojimui“, – pasakojo antrakursis.
Po kelių mėnesių aktyvių paieškų darbą studentui surasti pavyko, tačiau taip lengva, kaip tikėjosi iš pradžių, tikrai nebuvo. Vaikinas pastebėjo, kad įmonės dažniausiai ieško jau pažengusių, rimtų specialistų, o skirti laiko ir išteklių jauniems kolegoms nenori. Kitoms tiesiog netrūksta jaunesniųjų programuotojų.
Įmonės siūlo alternatyvas
Įmonės siūlo alternatyvas Programavimo srityje veikiančios įmonės taip pat patikino, kad į darbą priima studentus tik su patirtimi. Tačiau galimybių norintiems įgauti realios praktikos, bet dar per silpniems darbo rinkai, studentams taip pat yra. Įmonė NFQ jiems siūlo alternatyvą – dalyvauti jų rengiamoje nemokamoje akademijoje, kurioje jaunieji programuotojai gali mokytis iš profesionalų ir prisiliesti prie įmonės projektų. Vis dėlto dažniau įmonė ieško profesionalių darbuotojų.
„Mūsų komandos branduolį sudaro patyrę profesionalai, jų dėka pavyksta sėkmingai vystyti didžiulius pasaulinio lygio projektus, o taip pat ugdyti jaunuosius specialistus – šalia profesionalų jaunimas auga dešimtimis kartų greičiau. Mums svarbu maksimaliai prisidėti prie daug motyvacijos ir potencialo turinčio jaunimo ugdymo, turime ne vieną programavimo žvaigždę, užaugusią būtent iš NFQ Akademijos“, – dalijosi NFQ personalo vadovas Vilius Česnauskas.
10 proc. stipriausių ir labiausiai motyvuotų NFQ Akademijos absolventų prisijungia prie įmonės komandos, tačiau personalo vadovas patikino, kad tai nėra vienintelis būdas jaunimui įsidarbinti. Įmonė priima ir Akademijos nebaigusius jaunus specialistus, tačiau norint patekti į įmonę reikia nemažai pasistengti ir įrodyti savo motyvaciją bei būti spėjus įgyvendinti vieną kitą įdomų projektą ar būti prisidėjus prie sudėtingesnio produkto kūrimo. Dažniausiai įmonė motyvuotus darbuotojus įvairiuose renginiuose, projektuose ar universitetuose „sumedžioja“ pati. Dar viena Kaune veikianti kompiuterių programinės įrangos kūrimu užsiimanti įmonė DATA DOG tikina taip pat sulaukianti norinčių dirbti studentų. Aktyviausiems jie siūlo įmonėje atlikti praktiką, o vėliau studentus, pademonstravusius geriausius rezultatus, pakviečia prisijungti prie įmonės komandos. Tiesa, pasipraktikuoti norinčių studentų įmonė kasmet sulaukia daugiau, nei gali priimti.
„Mūsų svarbiausias atrankos kriterijus yra motyvacija, noras dalintis žiniomis ir tobulėti. Jis galioja tiek studentams, tiek patyrusiems profesionalams. Dėl šios priežasties neskirstome kolegų į praktikantus, studentus ir kitus – visi dirbame siekdami vieno tikslo“, – pasakojo įmonės žmogiškųjų išteklių specialistė Vilija Vosyliūte. Ji pastebėjo, kad tiek jauniems, tiek pažengusiems specialistams dažnai reikia laiko prisitaikyti prie konkrečios įmonės darbo specifikos, jos kuriamų produktų, tačiau to problema nelaiko. „Turime stiprų ir draugišką kolektyvą, padedantį šiuos niuansus suprasti ir įsivažiuoti“, – patikino DATA DOG atstovė.
Profesionalų deficitas
Abi Kaune veikiančios įmonės patikino, kad profesionalių programuotojų deficitas visuomet jaučiamas. Pasak V. Vosyliūtės, rinkoje yra daugiau darbo vietų negu stiprių, motyvuotų ir žiniomis norinčių dalytis programuotojų bei kitų IT specialistų. Dėl šios priežasties daugelis ieško aukso viduriuko tarp samdymo iš rinkos ir jaunimo „auginimosi“, tai – visame pasaulyje įprasta praktika. NFQ atstovai taip pat mato išeičių.
„Nemažai darbdavių klysta galvodami, jog jei žmogui kažkokio įgūdžio ar savybės trūksta, tai jis jau „nurašytas“. Iš savo patirties matome, jog tinkamai ir geroje aplinkoje ugdomas potencialas gali išaugti į nepakeičiamą ir talentingą profesionalą“, – patikino NFQ personalo vadovas.
