Tuo metu, kai Sasha Bezuhanova 1997 m. papildė „Hewlett-Packard“ Bulgarijos padalinio darbuotojų būrį, informacinių technologijų specialistai iš šio šalies veržėsi pulkais. Vis tik ji nusprendė pasilikti tėvynėje, nes tikėjo galinti siekti karjeros technologijų srityje ir motyvuoti kitas elektronikos srities studijas baigusias jaunas moteris pasirinkti šį kelią.
Tuo metu, kai Sasha Bezuhanova 1997 m. papildė „Hewlett-Packard“ Bulgarijos padalinio darbuotojų būrį, informacinių technologijų specialistai iš šio šalies veržėsi pulkais. Vis tik ji nusprendė pasilikti tėvynėje, nes tikėjo galinti siekti karjeros technologijų srityje ir motyvuoti kitas elektronikos srities studijas baigusias jaunas moteris pasirinkti šį kelią.
15 metų S. Bezuhanova aktyviai kopė karjeros laiptais ir tapo HP viešojo sektoriaus verslo padalinio vadove besivystančiose rinkose. Tapusi pirmąja bulgare, kuriai teko vadovės postas pasaulinėje informacinių technologijų bendrovėje, ji neišvengiamai virto pavyzdžiu veiklą šiame sektoriuje prisidedančioms moterims, rašo ft.com.
„Dabar turime daug C lygio moterų vadovių skaitmeninėje industrijoje. Jos labai gerai matomos technologijų bendruomenėje ir visuomenėje, – patikino S. Bezuhanova. – Taip pat auga ir startuolių įkūrėjų moterų skaičius.“
S. Bezuhanova iš HP išėjo 2013 m. ir įsteigė socialinių inovacijų platformą move.bg. Moterys sudaro 44,6 proc. visų darbuotojų augančiame Bulgarijos technologijų sektoriuje. Tokiais rezultatais galinti pasigirti Bulgarija užima antrąją vietą Europos Sąjungoje (ES) – lyderės pozicija tenka Lietuvai. Remiantis ES statistikos agentūros (Eurostato) pateikiamais duomenimis, ES vidurkis siekia 32,4 proc. Anot vokiečių programinės įrangos bendrovės SAP Pietryčių Europos padalinio vadovės Rumyanos Trenchevos, aukštas moterų įsitraukimo į darbus technologijų srityje rodiklis Balkanų regionui priklausančioje Bulgarijoje – tai sovietinės praeities palikimas, nes tais laikais protingiausieji aukštosiose mokyklose rinkdavosi matematikos studijas.
„Matematika ir visi taikomieji mokslai buvo vertinami pagal aukščiausius standartus aukštosiose mokyklose, būdavo pasirenkamas vienodas vaikinų ir merginų skaičius. Moterys dėstytojos matematiką paverčia prieinamu mokslu ir skatina merginas studijuoti kompiuterių mokslą universitete“, – teigė ji.
Komunistinės santvarkos laikais inžinierės ir buhalterės priklausė profesiniam elitui, tačiau net ir prajus 30 metų šios specialybės atstovės vis dar itin vertinamos ir gerbiamos. „Turėjome stiprių šių profesijų atstovėmis dirbusių mamų vaidmenų modelius ir tai turi įtakos šiuo metu technologijų sektoriuje dirbančioms moterims. Jos pasitiki savimi, neabejoja savo galimybėmis pasiekti aukščiausias pozicijas“, – tęsė R. Trencheva.
2014 m. buvusi žmogiškųjų išteklių vadovė iš įmonės „PwC“ Svetla Simidchieva apjungė pajėgas su dirbtinio intelekto specialiste Ekaterina Mihaylova ir įkūrė skaitmeninį įdarbinimo verslą. Esminis „Majio“ pavadinimą gavusio startuolio darbo principas – kandidatų ir darbų derinimas tarpusavyje naudojant specialius tam skirtus technologinius sprendimus ir produktus. Šios įmonės siūlomi produktai skirti JAV ir Centrinės bei Rytų Europos įmonėms. Nors ši įmonė 2017 m. Centrinės Europos startuolių apdovanojimuose pelnė geriausio Bulgarijos startuolio titulą, anot S. Simidchievos, verslininkių komanda kartais kolegų vyrų vis dar vertinama ganėtinai skeptiškai. „Bulgarijoje vis dar netrūksta šališko požiūrio į technologijų įmonėms vadovaujančias moteris, tačiau laikui bėgant tai išnyks. Tų dalykų nebeliks, kai ateis naujoji verslininkų karta“, – neabejojo ji. Remiantis statistiniais duomenimis, 10–12 proc. starutolių Bulgarijoje yra įkūrusios moterys.
Didelis tinkamų įgūdžių turinčių technologijų srities darbuotojų trūkumas skatina kelti atlyginimus ir akcentuoti moterų svarbą, ypač didelėse įmonėse. Anot Albenos Manchevos, vadovaujančios Šveicarijos įmonės „Foryouandyourcustomers“ Bulgarijos padaliniui, verslo žaidėjai konkuruoja tarpusavyje siūlydami kuo geresnes sąlygas moterims.
„Darbdaviai turi siūlyti palankius variantus, padedančius užtikrinti geresnį gyvenimo ir darbo balansą: lanksčias darbo valandas, galimybę dirbti iš namų, ilgesnes apmokamas atostogas ir papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams“, – teigė ji. Rosseno Ivanovo iš „BlackPeak Capital“ investicijų fondo teigimu, atlyginimai technologijų srities įmonėse šiuo metu tokie patrauklūs, kad mažiau apmokamų profesijų atstovės, pavyzdžiui, mokytojos ryžtasi persikvalifikuoti ir imasi finansiškai perspektyvesnių darbų.
„Galbūt tai skamba net juokingai, tačiau tokia ta dabartinė tendencija, – pripažino R. Ivanovas. – Finansiškai įmanoma atlikti tokį perėjimą, nes nėra poreikio daryti pertrauką karjeroje ir kelerius metus skirti studijoms universitete.“
Vis tik kol kas bulgarės dar nėra užpildžiusios perspektyvios nišos kurioje nors iš šalies sostinėje Sofijoje veiklą vykdančių privataus kapitalo fondų, investuojančių į vietines technologijų srityje veiklą vykdančias įmones. Paklaustas, ar moterys eina vadovaujamas pareigas jo įmonėje, R. Ivanovas vis tik buvo priverstas konstatuoti, kad kol kas galima kalbėti apie ilgo kelio pradžią. Vis dėlto, pokyčių tikėtis verta.
Įmonė „BlackPeak“, gaunanti ES Europos investicinio fondo finansavimą, planuoja dar šiais metais pasamdyti pirmąją moterį patarėjo investavimo klausimais darbo vietai užimti. Anot R. Ivanovo, toks sprendimas priimtas ne konkrečiai dėl įvairovės užtikrinimo priežasčių, bet todėl, kad paprasčiausiai neturima galimybių rinktis iš dėmesio vertų kandidatų, ir tai verslui bus naudinga.
Investicinio kapitalo specialistas Pavelas Ezekievas, praėjusiais metais įsteigęs fondą „Neo Ventures“, kurio tikslas – surinkti 200 mln. eurų technologijoms skirtų investicijų, taip pat patikino aktyviai ieškantis moterų darbuotojų. „Mano patirtis tokia, kad moterys gali padėti išvengti bėdų, nes jos pasižymi atidumu detalėms ir moka iškasti visus faktus, slypinčius už pasiūlymo“, – patikino jis.
