Pasaulis dabar keičiasi neįtikėtinu tempu, kartais per kelis dešimtmečius peršokdamas tiek, kam anksčiau prireikdavo šimtmečių. Leidinys „MIT Technology Review“ apžvelgė dešimt technologijų, kurios artimiausiu metu neatpažįstamai pakeis pasaulį. 
Pasaulis dabar keičiasi neįtikėtinu tempu, kartais per kelis dešimtmečius peršokdamas tiek, kam anksčiau prireikdavo šimtmečių. Leidinys „MIT Technology Review“ apžvelgė dešimt technologijų, kurios artimiausiu metu neatpažįstamai pakeis pasaulį.
Metalo 3D spausdintuvas
„3D spausdinimas – seniai žinoma technologija, tačiau iki šiol ją daugiausiai naudojo įvairūs entuziastai ir prototipų kūrėjai. Be to, spaudiniai dažniausiai atliekami iš plastiko – naudoti kitus materialus, įskaitant ir metalą, anksčiau buvo paprasčiausiai pernelyg brangu“, – rašoma „MIT Technology Review“.
Dabar, pažymi leidinys, metalo dirbinių spausdinimas tapo pakankamai pigus, kad būtų naudojamas plačiau visuomenėje. Ir ši technologija, ekspertų manymu, gali visiškai pakeisti nusistovėjusį industrijos veidą. Pavyzdžiui, siekiant pagaminti sudaužyto automobilio atsargines dalis, fabrikams daugiau neprireiks nustatinėti sudėtingų staklių, – užteks 3D spausdintuvo.
Ateityje galima numatyti besikeičiantį gamybos procesą, kurio metu sumažės didžiulių vos kelias detalių rūšis gaminančių fabrikų kiekis, ir ateis laikas mažesniems, kurie gebės lengvai gaminti naujo tipo produkciją.
2017 metais bendrovė „Markforged“ pristatė pirmąjį metalo 3D spausdintuvą, kurio vertė yra mažesnė nei 100 tūkst. „General Electric“ išbando spausdintuvą, kuris gebės gaminti dideles metalines detales. Bendrovė planuoja paleisti tokių spausdintuvų gamybą 2018-aisiais.
Dirbtiniai embrionai
Mokslininkai tikisi išmokti auginti embrionus, naudojant tik embrionines kamienines ląstelės. Specialistams iš Didžiosios Britanijos jau pavyko iš kito embriono kamieninių ląstelių išauginti pelės embrioną, rašoma „MIT Technology Review“. Anot eksperimentą atliekančių mokslininkų, kol kas negalima užtikrinti, kad embrionas galės išaugti į suaugusią pelę. Tačiau jau vien šis faktas yra didžiulis žingsnis mokslui į priekį. Kitas žingsnis, jų teigimu, turėtų būti žmogaus embriono auginimas. Pavykus tai įgyvendinti mokslininkams teks išspręsti daugybę etinių ir mokslinių klausimų.
Jutikliniai miestai
„Alphabet“ dukterinė įmonė – bendrovė „Sidewalk Labs“ – kartu su Kanados valdžia kuria „protingo“ miesto „Quayside“ prototipą Toronte. Miesto kvartaluose įrengti jutikliai rinks informaciją apie aplinką – nuo oro kokybės iki triukšmo lygio ir to, kuo užsiima gyventojai. Visas miesto transportas tokio tipo miestuose bus autonominis, o naudotis juo galės bet kuris miesto gyventojas. Nesudėtingas užduotis, tokias kaip pašto pristatymas, atliks robotai.
„Sidewalk Labs“ planuoja leisti trečiųjų šalių kūrėjams suteikti prieigą prie miesto kelių sistemos, kad jie galėtų paleisti savo programinius siūlymus jų pagrindu. Jeigu Toronto eksperimentas pasirodys sėkmingu, bendrovė tikisi įdiegti analogiškas sistemas ir kituose miestuose. Projektas buvo anonsuotas 2017 metais, jo realizavimas suplanuotas 2019-aisiais.
Dirbtinis intelektas visiems
„Dirbtinio intelekto technologijos daugiausiai naudoja tokios didžiosios korporacijos, kaip „Amazon“, „Baidu“, „Google“ ir „Microsoft“ bei kelios startuolių bendrovės. Likusiems įdiegti panašaus pobūdžio sistemas atrodo pernelyg sudėtinga ir brangu“, – rašoma apžvalgoje.
Tačiau dirbtinio intelekto atsiradimas debesijose leidžia tikėtis, kad prieigą prie jų gaus daug daugiau programuotojų ir kūrėjų. Tarp sprendimų šioje srityje – įrankiai leidžiantys realizuoti „Amazon Web Services“, „Google Cloud“ ir „Microsoft Azure“ dirbtinio intelekto sistemas. Kol kas dirbtinio intelekto pagrindu paremtas technologijas naudoja daugiausiai technologijų industrijos bendrovės, tačiau jau artimiausioje ateityje šie algoritmai suras savo panaudojimą ir medicinos, energetikos, pramonės bei kitose sferose.
Neuroniniai tinklai
„Dirbtinio intelekto technologijos geros viskuo, kas liečia pažinimą – parodykite algoritmui milijoną atvaizdų, ir jis tiksliai nustatys, kuriuose iš jų užfiksuotas per gatvę einantis pėstysis. Tačiau generuoti turinį dirbtinis intelektas kol kas bejėgis – savarankiškai piešti pėsčiuosius ši technologija kol kas nepajėgi: tai reikia vaizduotės.
„Pirmą sykį mokslininkai pasiūlė šios problemos sprendimus dar 2014 metais. Modelis, kurį vadina „generuojančiu ir konkurencingu tinklu“ (GAN), įtraukia du neuroninius tinklus. Vienas iš jų sukuria atvaizdus tų, kuriuos jau matė pagrindu – pavyzdžiui, piešia pėstįjį su trimis rankomis. Kitas įvertina atlikto darbo „realumą“. Toks tinklas gali ne tik kurti atvaizdus, tačiau ir, pavyzdžiui, generuoti kalbą. „MIT Technology Review“ teigimu, pastaruoju metu vis daugiau bendrovių eksperimentuoja su GAN – o tai reiškia, kad technologija tampa vis geriau įsisavinama.
Faktiškai momentinis vertimas
2017 metų pavasarį „Google“ pristatė ausines „Pixel Buds“, kuriose yra įrengtas „Google Assistant“ už 159 dolerius. Jų pagalba galima organizuoti pokalbius su realaus laiko vertimu: vienas pašnekovas turi naudotis ausinėmis, o kitas – išmaniuoju „Google Pixel“. „Pixel“ sugebės įgarsinti iš „Google Translate“ išverstos kalbos į garsiakalbius ir iš mikrofono – į pašnekovo ausines, tokiu būdu leidžiant bendrauti su žmonėmis, kurie kalba skirtingomis kalbomis. „Google Translate“ „iOS“ ir „Android“ turi atskirą bendravimo funkciją: ją įjungus du pašnekovai gali paprasčiausiai kalbėtis vienas su kitu, o paslauga automatiškai atpažins kalbą ir išvers pasisakymus pašnekovui.
Viena iš problemų, kuri kol kas trukdo šiai programai kokybiškai atlikti savo funkciją, – foninis triukšmas. Jis gali apsunkinti kalbos atpažinimą ir klaidingai išversti frazę.
„Pixel Buds“ išsprendžia šią problemą fizinio mygtuko pagalba, kurį vartotojas laiko nuspaudęs tuo metu, kai kalba. „Aišku, kol kas ausinės neatrodo itin patraukliai, tačiau problemos su dizainu yra lengvai išsprendžiamos“, – teigiama pranešime.
Gamtinės dujos be anglies dvideginio
Gamtinės dujos, rašoma leidinyje, – vienas iš pagrindinių ir pačių pigiausių energijos šaltinių visame pasaulyje. Ir nors gamtinės dujos yra „švaresnės“ už akmens anglį, tačiau vis tiek į planetos atmosferą išskiria milžinišką kiekį teršalų. Trys amerikiečių bendrovės – „8 Rivers Capital“, „Exelon Generation“ ir „CB&I“ – susijungė bendram projektui dėl „švaraus“ gamtinių dujų energijos šaltinio kūrimo. Mokslininkai išbando technologiją „Net Power“, kuri sugeria visus teršiančius elementus dar degalų kūrimo procese. Jų manymu, ši technologija galės būti prieinama plačiau per artimiausius trejus ar penkerius metus.
Privatumas internete
Tikras privatumas galia galų gale tapti realybe. Tai taps įmanoma dėl naujos „zero-knowledge proof“ technologijos. Šis protokolas leidžia perduoti duomenis, neatskleidžiant asmeninės informacijos: pavyzdžiui, vartotojas gali patvirtinti, kad jam yra 18 metų, neatskleisdamas tikrosios savo gimimo datos. Tokią sistemą jau realizavo „blockchain“ projektas „Zcash“. „Ethereum“ įkūrėjas Vitalikas Buterinas „Zcash“ vadina technologija, kuri pakeis rinką.
Nuspėjama genetika
„Ateis diena, kuomet naujagimiams gimdymo namuose išduos jų genų žemėlapį ir ataskaitą, kurioje bus numatytos vaiko tikimybės vėliau sulaukti infarkto ar onkologinių susirgimų, arba jie tiesiog nebus tokie protingi, kaip dauguma“, – aiškinama MIT ataskaitoje.
DNR testai jau dabar yra vykdomi įvairiose bendrovėse, tačiau kol kas, jų galimybės nuspėti ateitį nėra idealiai tikslios. Testai atskleidžia tik vienos ar kitos ligos vystymosi galimybę, tačiau aptikti ligą gali ir tas, kuriam jos išsivystymo galimybė yra itin maža. Maža to, ne iki galo aišku, kaip prieigą prie informacijos gavę žmonės ja pasinaudos – šis etinis klausimas kelia nerimą su šiomis technologijomis dirbantiems tyrinėtojams. Netrukus, įsitikinę „MIT Technology Review“ autoriai, DNR tyrimai taps prieinami kiekvienam planetos gyventojui – būsimos technologijos „tuo pat metu ir traukia, ir gąsdina“.
Kvantiniai kompiuteriai
Kvantiniai kompiuteriai gebės atlikti skaičiavimus, kurių šiuolaikinės technologijos nepajėgios atlikti. Jie atsiras po penkių ar dešimties metų, tačiau kol kas žmonės dar nelabai suvokia, kur tokią galią galės panaudoti. „Chemikai laukia su nekantrumu: modeliuoti molekules įprastais kompiuteriais užtrunka labai daug laiko. Atsiradus kvantiniams skaičiavimams, mokslininkai sugebės imtis efektyvesnių vaistų ir kitų sudėtingų struktūrų kūrimo“, – piešia netolimą ateitį „MIT Technology Review“.
