Daugelis naujausių ir brangesnių išmaniųjų jau išmoko „plaukioti“ bei tapo vandeniui nepralaidūs. Tačiau nešiojami kompiuteriai ir toliau bijo bet kokių skysčių, nors šalia jų mes nuolat ką nors gurkšnojame. Kartais tai gali baigtis apverktinai. Todėl dalijamės „Hi-tech“ patirtimi, ką daryti, jeigu jūs apliejote nešiojamą kompiuterį. 
Daugelis naujausių ir brangesnių išmaniųjų jau išmoko „plaukioti“ bei tapo vandeniui nepralaidūs. Tačiau nešiojami kompiuteriai ir toliau bijo bet kokių skysčių, nors šalia jų mes nuolat ką nors gurkšnojame. Kartais tai gali baigtis apverktinai. Todėl dalijamės „Hi-tech“ patirtimi, ką daryti, jeigu jūs apliejote nešiojamą kompiuterį.
Ką daryti pirmiausiai?
Taigi, stiklinė su vandeniu yra pusiau pilna. Likusi pusė jau kompiuteryje. Pirmiausia, ką reikia daryti, tai atjungti kompiuterį iš maitinimo lizdo ir išimti akumuliatorių. Kuo greičiau išimsite, tuo daugiau tikimybių, kad kompiuterį pavyks išgelbėti. Net jeigu kompiuteris išjungtas, ant motininės plokštės suveikia maitinimo schemos. Jeigu dar neišsigandote, tai gresia trumpu sujungimu ir naujo kompiuterio pirkimu.
„Makų“ savininkams – liūdnos naujienos – baterijos ten taip lengvai neištrauksi. Todėl, bent jau, iškart spauskite ir ilgai palaikykite išjungimo mygtuką, kad jis pilnai išsijungtų. Kartu su maitinimo laidais ir akumuliatoriumi būtina atjungti ir visus likusius įrenginius, pajungtus prie kompiuterio. Jie irgi gali tapti vandens aukomis. Tuomet greitai perverskite atlenktą „noutbuką“ klaviatūra į apačią.
Jūsų tikslas – kuo mažiau skysčių patektų ant motininės plokštės. Svarbiausia – atsargumas. Nespauskite mygtukų, jeigu sumanysite pavalyti, nes taip jūs įstumsite skysčius dar giliau į kompiuterį. Tokioje padėtyje kompiuterį laikykite mažiausiai porą valandų.
Ir kas toliau? Jau jungti ir viskas veiks?
Kuomet jau atrodys, kad kompiuteris jau išdžiuvo, nebandykite jo įjungti. Skysčiai dar bus pasilikę ant motininės plokštės mikroschemų. Tikėtina, kad įrenginys netgi veiktų, tačiau praėjus kažkuriam laiko tarpui korozija jį vis vien įveiks. Tuomet gausite mokėti nemažus pinigus už remontą.
Idealiausias variantas turbūt akivaizdus – nerizikuokite, negaiškite savo brangaus laiko ir vežkite kompiuterį į servisą. Geriau nei jie jūs patys tikrai nesusitvarkysite.
O jeigu aš atostogauju, arba aš geresnis meistras nei asmenys servise ir tikiu savo jėgomis?
Čia jau sėkmė priklausys nuo to, kokia yra jūsų patirtis su tokiais dalykais. Jeigu jūs gaudotės elektronikoje, esate kantrus ir domitės kompiuteriais – galima bandyti, tačiau praktika rodo, kad net ir labai pasikaustę „sofos generolai“ pamiršta kokį laidą atjungti ar varžtą prisukti. Nesakykite, kad neperspėjome. Pradėkite nuo to, kad peržiūrėsite „YouTube“ gidą, kaip išrinkti jūsų kompiuterio modelį.
Sutaupysite marias laiko, nes nereikės ieškoti, kur paslėptas vienas ar kitas varžtas, ir kaip nusiima klaviatūros dangtis. Atsukę viską, kas atsisuka ir kompiuterį išrinkę, pirmiausiai „išlaisvinkite“ motininę plokštę ir ištraukite iš jos CMOS bateriją.
Apžiūrėkite plokštę. Jeigu ant jos matote patamsėjimų, arba pabalimų, imkite minkštą dantų šepetėlį ir atsargiai pavalykite problemines vietas. Tuomet būtina pavalyti tą vietą spiritu, po to pakartokite šią procedūrą su distiliuotu vandeniu.
Skirtingai nuo paprasto vandens, distiliuotas neturi druskų ir metalų, galinčių sugraužti jūsų motininės plokštės elementus, dalių. Jeigu atvejis itin sudėtingas, – visa plokštė padengta neaiškia spalva, tai išimkite iš jos viską, kas išsiima (RAM, WiFi modulis ir pan.) praskalaukite šiltame distiliuotame vandenyje ir palikite džiūti mažiausiai parai.
O galima, aš fenu padžiovinsiu?
Feno geriau nenaudoti. Jis gali įpūsti karštų dulkių arba, dar blogiau, išlydyti kokį nors jautresnį elementą ant plokštės. Dėl tos pačios priežasties jokiais būdais negalima dėti išrinkto kompiuterio ant radiatoriaus. Idealus variantas: palikti nešiojamo kompiuterio elementus sausoje patalpoje parai (o dar geriau – dviem). Iki tol net nebandykite surinkinėti ir įjunginėti kompiuterio. Taip pat, kaip ir telefonus, kompiuterių detales galima įdėti į indus su ryžiais. Jie puikiai sutraukia papildomą drėgmę.
Koks dar vanduo, aš kolą išpyliau (ok, gal alų)!
Tokias situacija yra sudėtingesnė. Gazuoti ir saldūs gėrimai jūsų nešiojamą kompiuterį užmušti turi daug daugiau tikimybių, negu paprastas vanduo, nes turi daug rūgščių. Jos ne tik paspartina vidaus komponentų koroziją, tačiau ir klaviatūrą gali sugadinti. Todėl palikti jo apversto „džiūti“ patarti jau negalime, reikia kuo skubiau išrinkinėti arba vežti tiesiai į „gelbėjimo centrą“.
Viską padariau, ar jau galima tikrinti?
Taip, praėjus mažiausiai parai po visų procedūrų atlikimo galima pabandyti surinkti nešiojamą kompiuterį ir patikrinti, ar veikia jis ar ne. Jeigu ne – ką gi, reiškia, veltui prasėdėjot gerą pusdienį. Teks vis tiek vežti į servisą ir sumokėti nemažą sumą už remontą ir naujos motininės plokštės įsigijimą. Žinant šių laikų kainas, visai tikėtina, kad seno kompiuterio taisyti jau ir nebeapsimokės.
Jeigu kompiuteris įsijungė, aišku, pasidžiaukite, tačiau išlaikykite budrumą. Pradžiai reiktų patikrinti, ar jis normaliai funkcionuoja. Pavyzdžiui, atsidarykite teksto redagavimo programą ir įveskite visus klaviatūros simbolius paeiliui.
Ar yra kokių nors patarimų, kaip viso to išvengti?
Logiškas ir iš esmės vienintelis patarimas – laikykite kompiuterius toliau nuo skysčių. Nelaikykite vienoje rankinėje su termosu, nevartokite šalia jo alkoholinių gėrimų, nestatykite kavos puodelio. Žmonėms – kavos puodelių vartytojams galima pasiūlyti įsigyti specialią plėvelę, bent iš dalies apsaugančią nešiojamą kompiuterį nuo drėgmės ir puodelį su dangteliu.
