IT sritis vis labiau suvokiama kaip debesijos infrastruktūros, didėjantis automatizavimas, dirbtinio intelekto plėtra bei
analitikos „karaliavimas“. O tai veda link vieno – IT darbo aplinkos pokyčių. Dar praėjusiais metais JAV darbo
departamentas pateikė prognozę apie išsamų ICT darbo vietų pasiskirstymą – nuo 2016 m. iki 2026 m. užimtumas
šiame sektoriuje išaugs daugiau nei 13 proc. ir bus sukurta pusė milijono naujų darbo vietų.
IT sritis vis labiau suvokiama kaip debesijos infrastruktūros, didėjantis automatizavimas, dirbtinio intelekto plėtra bei analitikos „karaliavimas“. O tai veda link vieno – IT darbo aplinkos pokyčių. Dar praėjusiais metais JAV darbo departamentas pateikė prognozę apie išsamų ICT darbo vietų pasiskirstymą – nuo 2016 m. iki 2026 m. užimtumas šiame sektoriuje išaugs daugiau nei 13 proc. ir bus sukurta pusė milijono naujų darbo vietų, o daugiausia dėmesio gaus debesų kompiuterija, didieji duomenys (angl. Big Data) ir informacijos saugumas.
Sparčiausiai augančios profesijos per dešimtmetį bus saugumo analitikai (28 proc.), programinės įrangos kūrėjai (24 proc.), ICT mokslininkai (19 proc.), internetinių svetainių kūrėjai (13 proc.), duomenų bazių administratoriai (11 proc.), sistemų palaikymų specialistai (10 proc.), kompiuterinių sistemų architektai (9 proc.) ir kt. Pasak „Vilnius Coding School“ programavimo mokyklos karjeros centro vadovės Živilės Auruškevičienės, tokios permainos keis technologijų industrijos darbo pobūdį, tačiau tradiciniai IT darbai ir užduotys išliks, nes revoliucija neįvyks iškart. „Nėra abejonių, kad IT sritis ir toliau veržiasi į įvairaus dydžio įmones, kur IT darbuotojai tampa vis labiau būtini įmonės procesams. Ar tai būtų itin mažos bendrovės, ar rinkos gigantai, ar grynas IT sektorius, ar finansai, farmacija ir kitos paslaugos, programuotojų, svetainių kūrėjų, sistemų specialistų ir kt., reikia ir reikės dar ne vieną dešimtmetį“, – teigia programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius ir Kaune, Klaipėdoje bei Rygoje, karjeros centro vadovė Ž. Auruškevičienė.
Naujausiais cvonline.lt duomenimis, lyginant Lietuvos atlyginimų vidurkius, trečioje vietoje atsiduria būtent informacinių technologijų srities specialistai, kurių atlyginimo vidurkis siekia 1160 eurus. Jie pirmas vietas užleidžia tik aukščiausio lygio vadovams, kurie vidutiniškai uždirba 1500 eurų, bei vidurinės grandies vadovams (padalinių, skyrių, projektų vadovai), kurių mėnesinės pajamos vidutiniškai siekia 1200 eurų.
Programavimo mokyklos karjeros centro vadovė Ž. Auruškevičienė pastebi, kad dėl tokių rinkos dėsnių ir didėjančio technologijų specialistų poreikio IT naujokai turi kuo efektyviau įsilieti į rinką ir išvengti esminių klaidų, kurios dažniausiai pakiša koją perspektyviai karjerai. „Visų pirma, labai svarbu turėti teisingus lūkesčius. Dažnai įsivaizduojama, kad programuotojas neturi aiškaus darbo grafiko. Jei esi laisvai samdomas darbuotojas, taip galbūt ir gali būti, tačiau įmonėse nustatytas gana griežtas darbo grafikas. Taip pat kartais įsivaizduojama, kad programavimas yra individualus darbas, neteks bendrauti su žmonėmis, o susitelkti tik ties darbu su kompiuteriu. Tai netiesa – tik išimtiniais atvejais nereikia bendrauti su kolegomis, kadangi didžioji dalis programavimo darbų vyksta įvairaus dydžio komandose“, – sako Ž. Auruškevičienė.
Anot specialistės, norintysis pradėti programuoti dažnai pasirenka ir netinkamą kalbą ar mokosi tik pavienių tam tikrų programavimo kalbų elementų, o kai reikia juos sujungti į visumą – neperpranta programavimo logikos. „Visada rekomenduojame pirma iš esmės susipažinti su programavimo kalbų pasiūla, suprasti, kuri kalba labiausiai atitinka rinkos paklausą ir individualius gebėjimus, norus. Kalbos tikrai skiriasi, vienam žmogui gali būti įdomios vienos, o kitam – kitos. Tai individualu. Liūdniausia būna, kai žmogus išmėgina vieną kalbą, ja nesusižavi ir visiškai „nurašo“ programavimą. Taip daryti nederėtų, mat gal tiesiog buvo pasirinkta netinkama kalba. Susidomėjus kalba, toliau vertėtų susipažinti su kalbos bazine informacija, o tik tada mokytis pavienių dalių“, – pasakoja karjeros centro vadovė.
Kita bene dažniausiai daroma mokymosi proceso klaida, anot specialistės, – netinkamai atliekamos užduotys. „Atlikti užduotis yra svarbiausia mokymosi dalis, tačiau čia nutinka ir skaudžiausiai kainuojančios klaidos. Normalu, kad programavimo užduotį išspręsti pavyksta tik iš 5 ar 6 karto, tačiau daug svarbiau – kaip ji sprendžiama. Užuot ieškojęs būdo, kaip ją išspręsti, besimokantis žmogus iš karto ieško atsakymo. Čia galima paminėti gerąjį ir blogąjį „googliniamą“ ar kitą informacijos paieškos būdą. Blogasis „googlinimas“, kai besimokantysis ieško jau sugeneruoto atsakymo įvairiuose forumuose, jį nukopijavęs jis atliks užduotį, bet nesupras proceso. Tuo tarpu gerasis „googlinimas“ pateikia sprendimą, paaiškinantį proceso veikimą, o ne konkretų atsakymą“, – sako specialistė ir pastebi, kad dažnai mokiniai per daug sudėtingai galvoja ir paprastus veiksmus bando atlikti labai sudėtingais būdais.
„Besimokantieji programavimo labai dažnai pridaro ir itin smulkių klaidų rašant kodus – neteisingai lygiuoja, nededa kablelių ir skliaustų ar neteisingai rašo kintamuosius. Todėl tinkamas proceso įsisavinimas padeda lengviau perprasti kodų veikimo principus ir dažniau išvengti tokių klaidų. Bent minimalus anglų kalbos mokėjimas taip pat stipriai prisidės prie efektyvesnio mokymosi ir apskritai tolesnio darbo programavimo srityje“, – reziumuoja karjeros centro vadovė.
