Prognozuojama, kad ateinančiais metais bendrovės „Facebook“ pardavimai išaugs 46 procentais, o grynasis pelnas dvigubės, tačiau būtina turėti omeny: šie metai „Facebook“ buvo tragiški. 2018-aisiais šis socialinės žiniasklaidos milžinas pagaliau sulauks, ko nusipelnė, – reguliuotojai artinasi iš visų pusių, straipsnį portale „Bloomberg“ pradeda žurnalistas Leonidas Beršidskis.
Kritika iš vidaus
Pagrindinė problema slypi pačioje bendrovės esmėje: užuot „būrusi pasaulinę bendruomenę“, kaip „Facebook“ misiją regi pats bendrovės įkūrėjas Markas Zuckerbergas, ji „ardo socialinę struktūrą“, sakė buvęs bendrovės viceprezidentas, atsakingas už naudotojų skaičiaus augimą, Chamathas Palihapitiya. Jis neleidžia „Facebook“ naudotis savo vaikams, nes nenori, kad jie taptų „trumpalaikių, dopaminu maitinamų reakcinių potyrių“ vergais.
Ch. Palihapitya išsakyta kritika primena tai, ką apie „Facebook“ kalbėjo ir pirmasis bendrovės prezidentas Seanas Parkeris: „Jis tikrąja to žodžio prasme keičia žmogaus santykį su visuomene, su kitais žmonėmis [...]; vienas Dievas težino, kaip jis paveikia mūsų vaikų smegenis.“
Į Ch. Palihapitya pažertus kaltinimus „Facebook“ reagavo nervingai: esą Ch. Palihapitya bendrovėje seniai jau nedirba (jis išėjo 2011 m.) ir nieko neišmano apie pastarojo meto „Facebook“ iniciatyvas. Straipsnio autorius L. Beršidskis teigia, kad, kaip naudotojas, nejaučia jokio praktinio tokių bendrovės pastangų poveikio. Būtent dėl S. Parkerio ir Ch. Palihapitya įvardytų priežasčių jis nurodo socialiniams tinklams dabar skiriantis gerokai mažiau laiko negu anksčiau.
Spaudimas didžiosioms technologijų bendrovėms
Pašaliečiai ir reguliuotojai „Facebook“ vertina kaip grėsmę keliantį greito pasitenkinimo teikėją erdvėje, kuri staiga tapo visuomenei gyvybiškai svarbi. Maža to, tai yra itin palanki terpė sklisti patyčioms ir agresijai – į tai gruodžio 13 dieną paskelbtoje ataskaitoje dėmesį atkreipė ir Jungtinės Karalystės Visuomeninio gyvenimo standartų komitetas. Skambindama vienu garsiausių pavojaus varpų socialinės žiniasklaidos istorijoje, darbo grupė ragina šalies ministrę pirmininkę pritarti teisės nuostatoms, kuriomis būtų siekiama atsakomybę dėl neteisėto turinio sklaidos perkelti socialinės žiniasklaidos bendrovėms.
Nors didžiausia socialinės žiniasklaidos platforma kol kas yra „Facebook“, panašų spaudimą tiek iš JAV, tiek iš Europos vyriausybių patiria ir bendrovės „Google“ bei „Twitter“. Pavyzdžiui, Vokietijoje priimtas įstatymas, pagal kurį socialiniai tinklai privalo nedelsiant pašalinti neapykantą kurstančius įrašus – to nepadarius, gresia baudos. Rusijos kibernetinių provokatorių veiksmai per 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją paskatino JAV institucijas griežtinti „Facebook“ reklamos pardavimo praktikos priežiūrą ir ieškoti teisinių kelių skaidrumui užtikrinti.
Bus siekiama surinkti daugiau mokesčių
Apmokestinimas – dar viena sritis, į kurią taikosi reguliuotojai, ypač Europos. „Facebook“, kaip ir „Google“, beveik visas savo ne JAV gautas pajamas apskaito Airijoje, kurioje pelno mokestis mažesnis negu daugelyje kitų šalių; didelė jo dalis patenka į mokesčių rojų už naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis. Taikant šią schemą, per trečiąjį 2017 m. ketvirtį bendrovės „Facebook“ sumokėtas pelno mokestis tesiekė 10,1 proc.
Šiemet nemaža dalis Europos valstybių, vedamų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos, pasiūlė JAV technologijų bendroves, vengiančias mokėti mokesčius, apmokestinti apyvartos mokesčiu ir taip pasiekti, kad būtų padengta nesumokėta mokesčių dalis. Vis dėlto ši tulžinga iniciatyva nesulaukė palaikymo Europos Sąjungos lygmeniu – tam kelią užkirto Airija ir kai kurios kitos šalys, nuogąstaujančios dėl galimų ekonominių tokio žingsnio padarinių. Tačiau pavienės šalys imasi veiksmų: antai Italijos valdančioji partija parėmė planą, pagal kurį į šalies biudžetą patektų 6 proc. nuo kiekvieno šalyje sudaromo skaitmeninės reklamos pirkimo sandorio.
Gruodžio pradžioje bendrovė „Facebook“ pranešė ateityje planuojanti pajamas iš stambių reklamos pardavimo sandorių apskaityti nebe Airijoje, o toje šalyje, kurioje sandoris sudarytas. Ir vis dėlto, pasak airių ekonomisto Seamuso Coffey, kai „Facebook“ ir „Google“ išbandė šį metodą Jungtinėje Karalystėje, paaiškėjo, kad mokesčiai išeina ne ką didesni. Praėjusiais metais „Facebook“ padalinys šioje šalyje mokesčių sumokėjo 2,6 mln., o pajamų gavo 842 mln. svarų sterlingų (atitinkamai beveik 3 mln. ir 960 mln. eurų).
Kad ir kur bendrovė apskaitytų savo pardavimus, jai priklauso susimokėti dar ir už intelektinės nuosavybės teises, kurios valdomos per įmones, veikiančias toli nuo Europos krantų, pavyzdžiui, Kaimanų salose. Minėtasis S. Coffey teigia abejojantis, ar naujoji schema turės reikšmingos įtakos „Facebook“ sumokamų mokesčių dydžiui. Kita vertus, tai atvertų galimybę ir kitoms šalims gauti pajamų, nors ir apgailėtinai mažų.
Griežtins turinio kontrolę ir ribos reklamą
Pažymėtina, toliau rašo L. Beršidskis, kad bendrovė „Facebook“, be kita ko, teigia pasamdysianti tūkstantį už peržiūrą atsakingų asmenų, kuriems bus pavesta identifikuoti galimai probleminį reklamos ir kitokį turinį. Tačiau, net ir pasisamdęs 100 tūkst. žmonių, „Facebook“ kažin ar pajėgtų sužiūrėti milžinišką srautą anoniminio turinio, kurį kuria du milijardai vartotojų, iš kurių neaišku kiek yra botai ir atlygį gaunantys provokatoriai, mano jis.
Veiksmingiausia, pasak autoriaus, būtų priversti bendrovę „Facebook“ įgyvendinti savo nustatytą naudotojų politiką (pagal ją naudotojai gali skelbti įrašus tik vadindamiesi tikraisiais vardais) ir reikalauti iš jos atsakomybės už tai, kas skelbiama. Tačiau dėl to tikriausiai sumažėtų „Facebook“ naudotojų skaičius, o tai anaiptol nepatiktų investuotojams.
Trečioji kritikos linija, panašu, didesnės reikšmės įgis netrukus, galbūt jau ateinančiais metais. Buvęs vienas „Facebook“ vadovų (taip, dar vienas disidentas iš vidaus) Antonio Garcia-Martinezas anksčiau šiais metais teigė manantis, kad „Facebook“ reklamos orientavimas, vykdomas remiantis iš vartotojų surinktais duomenimis, yra visapusiškai neetiškas. Šis požiūris atitinka ir politikų, nerimaujančių dėl galimų manipuliacijų rinkėjais socialiniuose tinkluose, bei teisės į privatumą gynėjų poziciją.
Tačiau net jei naujų teisinių duomenų rinkimo ir reklamos orientavimo apribojimų rengimas užtruktų, standartai gali pradėti kisti tokių žmonių kaip Brendanas Eichas, kuris yra programavimo kalbos „Javascript“ ir naršyklės „Firefox“ kūrėjas, pastangomis. Jo naujausias startuolis siūlo naršyklę, kurioje veiksmingai blokuojamos visos reklamos. Kitąmet bendrovė planuoja pristatyti visiškai naują reklamos sklaidos modelį, pagal kurį pajamų iš reklamos gaus ir ją matyti sutiksiantys naudotojai.
Nerūpestingai prabėgę nei teisės aktų, nei mokesčių nevaržomo augimo metai artėja prie pabaigos. Bendrovė „Facebook“ veikiausiai ir kitais metais išliks pagrindinė veikėja dėmesio rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į jos beįsitvirtinančias pozicijas pokalbių programėlių segmente ir „Instagram“ populiarumą. Gali būti, kad ji ir toliau mėgins irtis prieš srovę, žadėdama įvairius bereikšmius kompromisus, tačiau toks kelias nebus ilgas. Anksčiau ar vėliau – o gal ir visai netrukus – jai teks priprasti prie taisyklių ir susitaikyti su visuomenės požiūrio kaita. Gal bent tai, anot L. Beršidskio, pažabos jos ambicijas ir privers permąstyti esamą verslo modelį.