Anonimiškumas tinkle kažkuria prasme padeda apsaugoti asmens informaciją, privatumą ir sukuri pasitikėjimą naujais metodais, LRT RADIJUI sako Kompiuterinių technologijų įmonės „Squalio“ direktorius Martynas Bieliūnas. „Tai yra kaip ir atsakas į tuos visus šiandieninius iššūkius, kurie kyla su asmens duomenų apsauga, su, pavadinkime, neteisingos informacijos (angl. fakenews) teikimu ir kitomis juodosiomis technologijomis“, – tvirtina M. Bieliūnas.
Anonimiškumas tinkle kažkuria prasme padeda apsaugoti asmens informaciją, privatumą ir sukuri pasitikėjimą naujais metodais, LRT RADIJUI sako Kompiuterinių technologijų įmonės „Squalio“ direktorius Martynas Bieliūnas. „Tai yra kaip ir atsakas į tuos visus šiandieninius iššūkius, kurie kyla su asmens duomenų apsauga, su, pavadinkime, neteisingos informacijos (angl. fakenews) teikimu ir kitomis juodosiomis technologijomis“, – tvirtina M. Bieliūnas.
Kai kurie amerikiečiai socialinius tinklus laiko labiau žalingais
„Kiekvienas žmogus turėtų ginti savo valstybės sienas – prisijunk prie mūsų“; „Kas slepiasi po kauke – vyras? Moteris? Teroristas? Burka kelia grėsmę mūsų saugumui ir turėtų būti uždrausta Jungtinių Valstijų žemėse“; „Sustabdyk Trumpą. Sustabdyk rasizmą. Prisijunk prie protesto Union aikštėje“
Tokius ir panašius pranešimus savo „Facebook“ naujienų sraute per prezidento rinkimų kampaniją galėjo pamatyti 126 mln. amerikiečių. Informacinių technologijų milžinės vadovas Markas Zuckerbergas neigė bet kokią tikimybę, kad kažkas galėjo per „Facebook“ paskleisti politines reklamas ir paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus.
Bet šių metų rugsėjį „Facebook“ atstovai pripažino, kad Rusijos remiama organizacija išleido 100 tūkst. dolerių už 3 tūkst. pranešimų – juos pamatė daugiau nei 10 mln. amerikiečių. Šie skleidžiami prieštaringi pranešimai susitelkė ties socialinėmis ir politinėmis temomis. Kitos interneto kompanijos – „Twitter“ ir „Google“ – atliko vidinius tyrimus ir aptiko panašios veiklos savo tinklalapiuose.
Žurnalo „Time“ žurnalistė Nancy Gibbs viename paskutinių numerių teigia, jog JAV šiuo metu taip susiskaldžiusios, kad teisingiau jas būtų vadinti ne „jungtinėmis“, o „suskilusiomis“. Pasak jos, prie to, be kita ko, prisideda ir per socialinius tinklus skleidžiama informacija, tampanti savotišku ginklu, stiprinančiu autokratiją ir silpninančiu demokratiją.
Tai, kad socialiniuose tinkluose vartotojai, pasitelkiant algoritmus, gali būti uždaromi jiems pritaikytos informacijos burbuluose, lemia, kad, pagal kai kurias apklausas, dauguma amerikiečių vis dažniau į socialines medijas žiūri kaip į labiau žalingas nei naudingas.
Programėlės ir tikro žmogaus parašytų tekstų neatskiria net specialistai
„Facebook“ pranešimus, kurie galėjo pasiekti beveik pusę JAV rinkėjų, sukūrė ir skleidė su Rusija siejama „Internet Research Agency“, įsikūrusi Sankt Peterburge. Tokios organizacijos vadinamos internetinių „trolių“ fermomis. Jų tikslas – skleisti klaidingą, galinčią paveikti emocijas informaciją ir sukelti konfliktą.
Kompiuterinių technologijų įmonės „Squalio“ direktoriaus Martyno Bieliūno teigimu, kartais už tokių organizacijų slepiasi žmonės, tačiau vis dažniau pasitelkiamos specialios pranešimus generuojančios programos – botai – ir dirbtinis intelektas.
„Automatinės technologijos, vadinamieji botai, yra programėlės, kurios suprogramuotos taip, kad galėtų palaikyti dialogą su gyvu pašnekovu arba kitu botu. Labai įdomu stebėti, kaip kartais šnekasi dvi dirbtinio intelekto programėlės. Tai kaip dviejų žmonių pokalbis. Komentarai tampa tokie kokybiški ir geri, kad net specialistas nebeatskirs, ar tai rašyta gyvo žmogaus“, – sako M. Bieliūnas.
Jis priduria, kad šios programėlės gali kuo puikiausiai palaikyti pokalbį, išvėsti pašnekovą iš pusiausvyros, priversti jį daryti neteisingus, emocingus pareiškimus, o po to juos panaudoti prieš patį pašnekovą.
Siekiant sukelti dviejų skirtingų pusių konfliktą socialiniuose tinkluose, pasitelkiamos ne tik technologinės priemonės. M. Bieliūno teigimu, svarbus ir psichologinis aspektas – kuo geriau suprasi, ką jaučia žmogus, kurį norima paveikti, tuo geresnis efektas bus pasiektas.
„Žmonės nestabilioje emocinėje būsenoje (o rinkimai kažkuria prasme ir yra šiek tiek nestabili emocinė būsena, nes visa rinkimų auditorija, visi rinkėjai šiek tiek išvesti iš pusiausvyros ir priverčiami priimti kažkurią pusę) daro greitus ir nepasvertus sprendimus. Jeigu tuo metu jiems pateikiama labai gerai nutaikyta informacija, kuri paliečia jautrias stygas (gali būti susijusi su rase, konkrečia amžiaus grupe, mokesčių mokėtojų statusu ir pan.), žmogus tiesiog labai jautriai sureaguoja“, – atkreipia dėmesį M. Bieliūnas.
Informacija internete leidžia pranešimą sukurti konkrečiam žmogui
Kiekvienas internete atliktas veiksmas palieka pėdsaką – kur žmogus dirba, kokiose kavinėse lankosi, kiek ilgai žiūrėjo vieną ar kitą reklamą. Šie duomenys leidžia suprasti, kokie yra interneto vartotojo pomėgiai, pažiūros, ir atitinkamai pagal tai nutaikyti specialiai jam suformuotą turinį.
„Sudaromas mūsų psichosocialinis profilis. Jis leidžia labai lengvai parinkti tokią reklamą, tokį pranešimą, kuris iš karto pasiektų, vadinkime, patį jautriausią mūsų tašką, kad mes tiesiog iš karto sureaguotume. Būtent tai ir daroma. Tiesiog sumodeliuojama situacija“, – tvirtina M. Bieliūnas.
Jo aiškinimu, paprastai labai gerai žinomas konkretaus žmogaus psichosocialinis profilis, jo asmeniniai duomenys, mes daug informacijos yra internete, socialiniuose tinkluose. Tuomet būtent jam sukonstruojamas pranešimas.
„Yra netgi toks terminas – socialinė inžinerija – konkrečiam žmogui pritaikomas konkretus pranešimas, kuris labai staigiai ir efektyviai pasiekia savo rezultatą. Žodžiu, jūsų skaitmeninis įvaizdis ar skaitmeninis atvaizdas kuo toliau, tuo yra platesnis. Ten yra ir asmens duomenų, jautrių asmens duomenų, pavyzdžiui medicininė informacija arba labai tiksli informacija, kur buvote, ką veikėte, kokiu metu ir pan. Pagal tai tiesiog galima sukonstruoti strategiją, kuri skirta būtent jums. Dabartinės technologijos, kadangi skaičiavimai, pajėgumai yra didžiuliai, praktiškai leidžia sukurti kiekvienam asmeninio poveikio strategiją“, – nurodo M. Bieliūnas.
Įtampa viename regione sunkina padėtį kitame
Panašių pranešimų tikslas gali būti nebūtinai pakeisti žmogaus pažiūras, pavyzdžiui, pervilioti respublikonus į demokratų pusę ar atvirkščiai. Jais siekiama sukelti konfliktą ir paveikti žmonių emocijas. Skleidžiant neteisingas naujienas ir prieštaringą informaciją galima sukiršinti ne tik žmones, bet ir valstybes.
Anot politologės Dovilės Jakniūnaitės, santykiai tarp Rusijos ir JAV visada buvo įtempti. Bet, galimo Rusijos poveikio prezidento rinkimams istorijos atveju, įtampa kyla ne tik tarp šių dviejų šalių, nes konfliktas apsunkina ir kitų valstybių bendradarbiavimą.
„Kai žiūrime, pavyzdžiui, į tarptautinės politikos dimensiją, matome, kad tokia įtampa sukuria įtampą ir kituose pasaulio taškuose. Akivaizdžiausias taškas yra Sirija. Tai problema, kurios labai nenorėjo spręsti Barackas Obama ir kurią paskui nusprendė spręsti Vladimiras Putinas, sukėlęs daug nestabilumo ir neaiškumo“, – sako D. Janiūnaitė.
Ji nurodo, kad Rusijos pyktis JAV ir noras turėti didesnį vaidmenį šiame regione suartina Rusiją ir Iraną, dėl ko taip pat kyla įtampa: „Kita problema – Šiaurės Korėja. Tai irgi svarbus tarptautinės politikos klausimas. Jį reikėtų spręsti bendrai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėms: Rusijai, Kinijai, JAV. Tos įtampos neleidžia rasti sprendimo dėl šio klausimo“, – sako D. Jakniūnaitė.
Politologė: Rusijos galią galima vertinti dviprasmiškai
Pradėtas tyrimas dėl galimo Rusijos įsikišimo į JAV prezidento rinkimus yra viena labiausia diskutuojamų temų, ypač amerikiečių žiniasklaidoje. Faktas, kad Rusija galėjo prisidėti ir paveikti pasaulio demokratijos centru vadinamos valstybės rinkimų rezultatus, turi įtakos V. Putino įvaizdžiui, sukuria jo nenugalimumo ir galios įspūdį.
D. Jakniūnaitės teigimu, toks Rusijos prezidento įvaizdis dažnai per daug išpučiamas, siekiant supaprastinti problemą ir paaiškinti susidariusią situaciją, suteikiant jai vieno žmogaus veidą. Tačiau, anot politologės, Rusijos galią galima vertinti labai dviprasmiškai.
„Viena vertus, būdingas didelės galios priskyrimas. Kita vertus, netgi tų pačių komentatorių tekstuose galime rasti kalbėjimą apie Rusijos nuosmukį, galios mažėjimą, apie tai, kad režimas silpsta. Matau ne tiek hiperbolizaciją, kiek nuolatinę įtampą tarp dviejų prieštaringų, radikalių požiūrių. Rusija irgi sukelia tokį neaiškumą – tai kaip mes iš tikrųjų žiūrime į tą valstybė? Atsiranda dėmesio centre kažkokia mistiška valstybė, kuri viena vertus žlunga, bet kita vertus daro įtaką visiems pasaulio procesams“, – komentuoja D. Jakniūnaitė.
Jos nuomonė, žmonės blaškosi, nes neapsisprendžia, kaip Rusiją vertinti – viena vertus, norisi ją sumenkinti, kita vertus, norisi parodyti jos galią.
Duomenų apsaugos reglamentas kels didesnius reikalavimus įmonėms
Vis dažniau kalbama apie besiplečiantį mūsų paliekamą skaitmeninį antspaudą (ang. digital imprint). Tai visa su interneto vartotoju susijusi informacija apie jį patį ir jo veiksmus, kuri išsaugoma ir nebegali būti ištrinta. Dėl to pradedama vis labiau rūpintis asmens duomenų apsauga. M. Bieliūno nuomone, šioje srityje pirmauja Europos šalys.
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris įsigalios kitų metų gegužės mėnesį, kaip įstatyminė bazė, yra tikrai gana griežtas. Iš įmonių reikalaujama labiau saugoti asmenų duomenis, o asmenims suteikia kur kas platesnes teises žinoti, kas su jo asmens duomenimis yra daroma, nes šioje srityje dėmesys tikrai nebuvo pakankamas. Asmens duomenų nutekėjimai pagal statistiką dabar vyksta jau net ne dešimtimis, o tūkstančiais atvejų, iš didžiulių įmonių“, – sako M. Bieliūnas.
Jis pateikia pavyzdį, kad iš JAV bendrovės „Yahoo“ buvo nutekinti 0,5 mlrd. asmenų įrašų: „Labai aiškiai buvo pasakyta, kas buvo užsakovas, konkrečiai įvardinti keli piliečiai būtent iš Rusijos. Dar vienas labai liūdnas momentas, kad dažniausiai apie visus asmens duomenų nutekėjimus sužinoma ne iš karto, o post-factum. Kai procesai jau įvykę, jų atsukti atgal praktiškai neįmanoma. Banke galima pasižiūrėti, kokias operacijos atliko žmogus. Jeigu jos buvo neteisėtos, pagal tai galima imtis veiksmų. To nepritaikysime, pavyzdžiui, rinkimams kažkurioje šalyje ar politiniams procesams.“
Siūlomos priemonės gali ir apsaugoti, ir pakenkti
Siekiant sustiprinti asmens duomenų apsaugą, iškyla priemonių proporcingumo klausimas – tam, kad apsaugotum vieną informaciją, gali tekti užkirsti prieigą prie kitos. Todėl atsiranda technologijos, padedančios patiems vartotojams apsaugoti savo duomenis.
„Dabar vyksta labai įdomūs procesai, nes Kinija cenzūruoja visą internetą iš esmės. Tai neproporcinga priemonė, kuri iš esmės pakerta demokratinius visuomenės pagrindus. Bet ką matome pastaruoju metu? Toje pačioje JAV kyla klausimai dėl vadinamojo „net neutrality“, t. y. galimas toks atvejis, kad konkretus operatorius gali leisti arba neleisti konkretaus turinio. Kažkuria prasme tai gali tarnauti kaip apsauga nuo nenorimos informacijos“, – sako M. Bieliūnas.
Jis priduria, kad tai gali turėti ir neigiamų pasekmių – tokiu būdu taip pat gali būti formuoja konkreti nuomonė: „Esant reikalui, jūs galite labai nesunkiai to individo nuomonę formuoti, jam duodami labai vienpusišką informaciją. Kita įdomi tendencija – visos kriptotechnologijos, anonimiškumas tinkle. Dabar kalbama net apie tokią technologiją kaip „blockchain“ arba kriptovaliutas. Jeigu valstybė arba komercinės valiutos negali apsaugoti mano asmeninės informacijos, aš galiu tiesiog imtis bet kokiu priemonių, kad ją pats apsaugočiau.“
M. Bieliūno nuomone, anonimiškumas kažkuria prasme padeda apsaugoti asmens informaciją, privatumą tinkle ir sukuria pasitikėjimą naujais metodais, kurie iki šiol dar nebuvo naudoti: „Tai yra kaip ir atsakas į tuos visus šiandieninius iššūkius, kurie kyla su asmens duomenų apsauga, su, pavadinkime, neteisingos informacijos (angl. fakenews) teikimu ir kitomis juodosiomis technologijomis“, – sako M. Bieliūnas.
