Projektas „LiMux – The IT evolution“, arba tiesiog „LiMux“, jau gan plačiai pagarsėjo, o operacinės sistemos „Linux“ adeptai minėjo tai kaip didžiulį pasiekiamumą atviro kodo bendruomenei. Projekto esmė buvo gana paprasta: Miuncheno valdžios institucijos nusprendė oficialiose institucijose pakeisti visą programinę įrangą ir naudoti tik atvirojo kodo sprendimus. Šio sumanymo pagrindu tapo vienas iš „Ubuntu“ variantų, kurį pavadino „LiMux“.
Tai pirmoji „Linux“ distribucija, atitinkanti pramoninį standartą ISO 9241. Pagrindiniai jos programinės įrangos paketai yra „LibreOffice“ ir „WollMux“. Pirmasis yra „Microsoft Office“ pakaitalas, o antrasis – specializuota laiškų rašymo bei formų ir tarnybinių ataskaitų pagal Vokietijoje galiojančius standartus užpildymo programa. Pirmą kartą apie perėjimą prie atvirojo kodo miesto valdžios institucijos pradėjo kalbėti 2003 m. Vėliau per keletą metų planai buvo pakoreguoti. Dėl to projektas pradėjo veikti tik 2013 m. pabaigoje, o Miuncheno valdžios institucijos pranešė, kad „LiMux“ padėjo sutaupyti 11,7 milijonus eurų. Tačiau ne viskas vyko taip, kaip planuota, nepaisant to, kad iki 2013 m. į naują aplinką sugebėta perkelti 15 tūkst. darbo vietų, o „LibreOffice“ šablonų skaičius pasiekė 18 tūkst.
Tikrovė, kaip neretai pasitaiko, buvo daug mažiau rožėmis klota. Pirma, „Microsoft“ teigimu, perėjimas prie „Linux“ ekosistemos Miunchene kainavo daug daugiau nei skelbiama. Programinės įrangos gigantas mini 60,6 milijono eurų, tuo tarpu „Windows XP“ ir naujos versijos „Office“ rinkinys kainuotų ne daugiau kaip 17 milijonų. Antra, reikalingas masinis darbuotojų perkvalifikavimas, o šis procesas taip pat nėra nemokamas – pridedama dar 6,1 milijono eurų. Daugeliui naudotojų „LiMux“ nepatinka – pagal skirtingus duomenis, jų procentas svyruoja nuo 20 % iki 40 %. Kai kurie šį projektą vadina netgi „visų blogybių šaltiniu Miunchene“.
Tam yra keletas priežasčių: miesto IT infrastruktūra tapo nesuderinama su „iPhone“ ir „iPad“. Taip pat kilo keletas problemų su pašto serveriais. 2014 m. Miuncheno meru buvo išrinktas Dieteris Reiteris (Dieter Reiter), kuris labai skeptiškai vertina projektą „LiMux“ ir „Linux“ sistemas. „Microsoft“ partnerio „Accenture“ atliktas tyrimas, žinoma, nepatenkino Europos laisvosios programinės įrangos fondo (FSFE), tačiau jo rezultatai pasirodė pakankami tam, kad miesto susirinkimas pradėtų svarstyti planus grįžti prie „Microsoft“ programinės įrangos produktų.
Šiuo metu vien tik 29000 darbo vietų pervedimas prie „Windows 10“ vertinamas maždaug apie 50 milijonų eurų, o visas Miuncheno informacinės infrastruktūros reorganizavimo gali atsieiti maždaug 89 mln. Ši suma apima 3,1 mln. eurų naujų sistemų testavimui ir personalo perkvalifikavimui. Tikima, kad perėjimas prie „Windows 10“ išspręs daugelį problemų, susijusių su programinės ir aparatinės įrangos suderinamumu. Tiesą sakant, tokios problemos egzistuoja: apie penktadalis visų darbo vietų projekte naudoja dvigubos įkrovos operacinę sistemą, kadangi dalis verslo programų veikia tik „Windows“ aplinkoje.
Naujasis projektas numato aktyvų virtualizacijos naudojimą, o „Office Office 2016“ planuojama naudoti kaip pagrindinį biuro programų komplektą. Reikia pasakyti, kad toks malonumas nėra pigus – vien „Windows“ ir „Office“ licencijoms bus išleista beveik 30 milijonų eurų. Palyginimui: nauja techninė įranga kainuoja vos 4,8 mln. eurų, o priežiūra – 13,4 mln. €. Preliminarūs darbai prasidės kitais metais, naujos sistemos įdiegimas planuojamas 2020 m., o migracijos proceso pabaigos tikimasi sulaukti iki 2022 m. Galbūt, procesas šiek tiek vėluos ir baigsis 2023 m. pradžioje. Iki to momento „LiMux“ palaikymas nebus nutrauktas ir ši OS bus naudojama lygiagrečiai su „Windows 10“.
Verta paminėti, kad tai nėra pirmoji istorija apie migraciją į „Linux“. 2011 metais biudžetinių organizacijų perėjimo prie „LinEx“ projekto įgyvendinimo atsisakė Ispanijos autonominio regiono Extremadura valdžia. Iki tol šio sprendimo kūrimui ir įgyvendinimui buvo skirta beveik 10 metų – iš pradžių vietos valdžia tikėjosi už programinės įrangos licencijas sutaupyti bent 30 milijonų eurų per metus. Projektas buvo baigtas iki 2013 m., tačiau 2016 m. buvo nuspręsta grįžti prie „Microsoft“ produktų. Skirtingai nei vokiečiai, ispanai neplanuoja visiškai atsisakyti atviro kodo programinės įrangos. Be to, Ispanijoje daugelis provincijų „Linux“ distribucijoms kurti turi savo projektus.
Kitas stambus europinis projektas savanoriškai pereiti prie laisvos programinės įrangos dėl nepasitenkinimo „Microsoft“ sprendimais šiuo metu įgyvendinamas Prancūzijos Respublikos Nacionalinės žandarmerijos. Jo metu į „GendBuntu“ pervesti beveik visi stacionarūs kompiuteriai (apie 70 tūkstančių), o perėjimas prie kitos programinės įrangos atliekamas nuo 2004 m. Be to, praėjusį mėnesį vienas iš senatorių pateikė prašymą dėl specialios komisijos įsteigimo, kuri nagrinėtų klausimus susijusius su kariniais planais dėl ilgalaikės sutarties su „Microsoft“ sudarymo. Įtarimą kelia galimas bendradarbiavimas su NSA, taip pat mokesčių vengimo rizika, kadangi sutartis ruošiama su korporacijos Airijos padaliniu, o ne Prancūzijos.