IBM paskelbė apie 50 kvantinių bitų (kubitų) kvantinį kompiuterį, kuris kol kas yra didžiausias tokio tipo įrenginys. Nors ir koks revoliucinis tai pasiekimas, tačiau IBM 50 kubitų aparatui iki universalaus kvantinio kompiuterio dar toli.
Naujos aukštumos
Penktadienį Vašingtone D.C. vykusiame IEEE pramonės kompiuterių ateities susitikime, IBM kompanija paskelbė apie kvantinio kompiuterio, galinčio naudoti 50 kvantinių bitų (kubitų) sukūrimą. Taip IBM atsidūrė kvantinės kompiuterijos tyrimų priešakyje, nes 50 kubitų mašina kol kas yra didžiausias ir galingiausias kvantinis kompiuteris.
Ekspertų vertinama kaip pažangių kompiuterinių skaičiavimų ateities technologija, kvantiniai kompiuteriai veikia kitaip, nei tradiciniai. Užuot apdoroję informaciją, naudodami dvejetainius nuliukus ir vienetukus, kvantiniai kompiuteriai naudoja kubitus, galinčius būti 0 ir/arba 1. Tai įmanoma, naudojant kvantinius efektus – susietumą ir superpoziciją.
Be 50 kubitų mašinos, IBM turi ir 20 kubitų kvantinio skaičiavimo sistemą, kurią gali naudoti visi norintys per debesų kompiuterijos platformą. IBM abiejų sistemų kvantinę būseną pavyko išlaikyti iš viso 90 mikrosekundžių. Tai gali atrodyti kaip trumpas laikas – nes taip ir yra, – bet tai yra šios augančios pramonės rekordas, kur kubitų gyvybės išlaikymas – vienas iš didžiausių iššūkių.
„Išties tuo didžiuojamės; tai iš tiesų velnioniškai svarbu“, – „MIT Technology Review“ sakė penktadienio pranešimą skaitęs IBM DI ir kvantinio skaičiavimo direktorius Dario Gil.
Žingsneliu arčiau
Svarbius kvantinės kompiuterijos pasiekimus IBM darė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Bet ne jie vieni dalyvauja veikiančio kvantinio kompiuterio sukūrimo lenktynėse. „Google“ ir „Intel“ taip pat kuria savo kvantinio skaičiavimo sistemas, o San Franciske įsikūręs startuolis „Rigetti“ nori šioje srityje atlikti perversmą. Tuo tarpu Kanados kompanija „D-Wave“ jau sukūrė porą kvantinių kompiuterių, kuriuos naudoja NASA ir „Google“.
50 kubitų aparatas gali atlikti itin sudėtingus skaičiavimus, bet nors „Google“ spėja, kad tiek kubitų galėtų nurungti galingiausius dabartinius superkompiuterius, IBM aparatas dar nėra tinkamas plačiam, komerciniam ar asmeniniam naudojimui. Kaip ir visi dabartiniai kvantiniai kompiuteriai, IBM 50 ir 20 kubitų sistemoms reikia ypatingų veikimo sąlygų.
Be to, kaip „MIT Tech Review“ nurodė Marylando universiteto profesorius Andrew Childs, IBM dar nepublikavo detalių apie savo naująją mašiną recenzuojamuose mokslo žurnaluose. „IBM komanda fantastiška ir aišku, kad jie to ėmėsi rimtai, tačiau be pateiktų detalių ką nors komentuoti sunku, – sakė jis, pridurdamas, kad daugiau kubitų nebūtinai reiškia skaičiavimo pajėgumų šuolį. – Tie kubitai gali būti triukšmingi, o be to, gali kilti problemų su jų sujungimu.“
Kaip bebūtų, tai dar vienu žingsneliu priartina mus prie kvantinės ateities, kur kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. IBM pasiryžusi priversti savo kvantinį kompiuterį veikti, ir tikimasi, kad jie paskelbs apie kvantinės debesų kompiuterijos programinės įrangos atnaujinimą. „Dirbame rekordiniu tempu, tačiau turime užtikrinti, kad tuo galėtų naudotis ir ne fizikai“, – „MIT Tech Review“ pažymėjo Gilas.