Lietuvos mokyklose – pirmoji nuo pradinių klasių programuoti mokančių vaikų karta

Aštuonmetis, susikaupęs ir sutelkęs dėmesį į kompiuterio ar planšetės ekraną ne tam, kad pramogautų, o tam, kad programuotų. Tokį vaizdą nuo šio rudens galima matyti jau dešimtyje Lietuvos mokyklų, prisijungusių prie pilotinio Ugdymo plėtotės centro (UPC) vykdomo projekto „Informatika pradiniame ugdyme“.

Kol tėvai diskutuoja, kiek laiko vaikams dera praleisti prie kompiuterio, mokytojai sako, kad pradinė mokykla be skaitmeninio raštingumo pradmenų jau neįsivaizduojama, o programavimo specialistai pastebi, kad vienodai noriai į programavimo kursus eina ir berniukai, ir mergaitės, tačiau šias tėvai dažniau mėgina atkalbėti.

Nuo pirmos klasės programuojanti karta

Nuo šių mokslo metų dešimtyje mokyklų prasidėjęs projektas, kurio metu pirmą kartą pradinukai ne tik sistemiškai supažindinami su technologijomis, bet ir patys mokosi programuoti, jau duoda rezultatų. Programoje su savo klase dalyvaujanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus, trečios klasės mokytoja Rūta Filončikienė sako, kad didžiausias pokytis išaugusi vaikų motyvacija mokytis.

„Dabar vaikams skaitmeninės technologijos yra ne naujiena, o greičiau kasdienybė. Juk dauguma iš jų anksčiau išmoko rankose laikyti mobilųjį telefoną, o ne šaukštą. Tad nenuostabu, kad kai prieš pat atostogas vykdžiau apklausą, kokia pamoka vaikams yra pati geriausia, 95 proc. atsakė, kad informatika“, – sako mokytoja.

Projekto vykdytojų teigimu, poreikis tokiai programai brendo jau seniai, nes naujosios kartos vaikams tikrai nepakanka, kad iškalbingas mokytojas atsistotų prieš klasę ir visą pamoką pasakotų kad ir svarbiausius dalykus, o mokiniai būtų tik pasyvūs klausytojai.

„Informacinio ir skaitmeninio raštingumo gebėjimai yra būtini XXI a. žmogui. Kartu su aukštosiomis mokyklomis, verslo atstovais ir kitais partneriais vykdydami projektą „Informatika pradiniame ugdyme“ siekiame realių ugdymo turinio bei paties mokymosi proceso pokyčių, ieškome būdų, kaip mūsų vaikams padėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis kuriant ir tyrinėjant, bendraujant ir bendradarbiaujant drauge suteikti atradimo bei tyrinėjimo džiaugsmą“, – sako Ugdymo plėtotės centro metodininkė Albina Zdanevičienė.

Kuria žaidimus, interneto svetaines ir net programėles

Kol kai kurie tėvai baiminasi, kad jų atžalos per daug laiko praleidžia virtualiame pasaulyje ir iš to negauna apčiuopiamos naudos, kiti džiaugiasi, kad jų vaikai nuo mažų dienų yra imlūs informacinėms technologijoms. Taigi kaip reikėtų elgtis tėveliams: skatinti juos ir toliau leisti laiką virtualiame pasaulyje, o gal drausminti?

Programavimo akademijos vaikams nuo septynerių metų „CodeAcademy Kids“ koordinatorė Aurelija Makselytė pastebi, kad tėvų požiūris tampa vis pozityvesnis, mat norinčių mokytis programuoti vaikų daugėja. Tiesa, nors jau kiekvienoje grupėje yra ir mergaičių, būtent jas tėvai dažniau stengiasi atkalbėti nuo tokios veiklos.

„Kartu su akademijos dėstytojais vaikai mokosi kurti kompiuterinius žaidimus, internetines svetaines, mobilias aplikacijas, prekinius ženklus, virtualios realybės žaidimus, dirbtinį intelektą ir daiktų internetą. „CodeAcademy Kids“ moko HTML, CSS, „Javascript“, „jQuery“, „Python“, JAVA, PHP, C#, „Swift“ programavimo kalbų. Tačiau paprastai vaikams ne taip svarbu, kuria kalba programuoti jie mokosi, – jiems kur kas labiau rūpi trokštamas rezultatas“, – pasakoja „Code Academy Kids“ koordinatorė.

Pasak jos, patys mažiausi vaikai dažniausiai nori kurti žaidimus, o vėliau jų norai keičiasi, formuojasi kiti poreikiai.

„Pastebėjome, kad maždaug 12 vaikų gyvenimo metais įvyksta lūžis ir jiems aktualesni tampa nebe žaidimai, o nuosava interneto svetainė, mobiliosios programėlės. Tačiau nepaisant to, ką jie kuria, išmoksta labai daug: nuo komandinio darbo, loginio mąstymo iki kūrybiškumo bei sprendimų paieškos technikų. O gauti įgūdžiai niekur nedingsta, vaikai juos puikiai panaudoja mokykloje“, – įsitikinusi A. Makselytė.

Informatika praverčia net kūno kultūros pamokose

Daugiau apie tai, kaip praktiškai ir tikslingai informacinių technologijų teikiamas galimybes išnaudoti pamokose, visi besidomintys sužinoti galės septintojoje švietimo bendruomenei skirtoje parodoje „Mokykla“. Kasmet didelio švietimo bendruomenės susidomėjimo sulaukianti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Ugdymo plėtotės centro (UPC) bei parodų ir kongresų centro „Litexpo“ organizuojama paroda šiemet daug dėmesio skirs ir mokomųjų dalykų integracijai bei ugdymo turinio kaitai.

„Mes dabar informatiką pritaikome visur: matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių ar anglų kalbos ir net kūno kultūros pamokose. Tarkime, per kūno kultūros pamokas judėdami ir atlikdami pratimus iš karto bandome atpažinti veiksmų seką, matyti algoritmą. Nors apie tai nesusimąstome, bet iš tiesų, tam kad kažkur nueitume, iš pradžių nevalingai savo smegenyse turime sukurti veiksmų seką. Vaikus mokome ir padedame tas sekas atpažinti, planuoti ateities veiklas ir susikurtus algoritmus pritaikyti programuojant“, – apie mokomųjų dalykų integravimo subtilybes pasakoja R. Filončikienė

Lapkričio 24–25 d. visa Lietuvos švietimo bendruomenė susitiks Vilniuje, septintojoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Mokykla“, kurios šūkis – „Mokykla be sienų“.

Šiais metais parodoje prisistatys daugiau kaip 100 įmonių ir švietimo įstaigų, lankytojų lauks daugiau nei 130 edukacinių renginių, 8 „Atradimų laboratorijos“, kuriose bus galima ne tik patirti mokymosi džiaugsmą, bet ir pasisemti idėjų kūrybiškoms pamokoms. Mokytojų kambaryje tradiciškai pabendrauti ir svarbiausius klausimus aptarti galės visa švietimo bendruomenė, o diskutuoti apie aktualiausias švietimo problemas kvies „Nekonferencija“.

Parodoje gyvai ir interaktyviai pristatomi ugdymo(si) metodai, paslaugos švietimui, demonstruojamos naujausios mokymo(si) priemonės ir technologijos, aptariami mokyklose realiai veikiantys pavyzdžiai ir sėkmės istorijos.