Naršydami internete, savo išmaniųjų įrenginių ekranuose matome tik savo paties veido atspindį, tačiau ar pagalvojame, kiek daug akių stebi mus kitų kompiuterių monitoriuose?
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojas ir doktorantas Šarūnas Grigaliūnas ne tik moko atpažinti programišių veiksmus. 
Naršydami internete, savo išmaniųjų įrenginių ekranuose matome tik savo paties veido atspindį, tačiau ar pagalvojame, kiek daug akių stebi mus kitų kompiuterių monitoriuose?
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojas ir doktorantas Šarūnas Grigaliūnas ne tik moko atpažinti programišių veiksmus. Artimiausiu metu šią sritį bent šiek tiek turės išmanyti kiekvienas pilietis, o nepilnamečių tėvai – rimtai susidomėti savo vaikų veiksmais virtualioje erdvėje, rašoma pranešime spaudai.
„Socialinių tinklų profilį ir prieigą prie informacijos valdome patys. Ši atsakomybė perkelta pačiam naudotojui, todėl paslaugos tiekėjui už nieką atsakyti nereikia“, – sako kibernetinio saugumo specialistas Š. Grigaliūnas.
Šarūnas Grigaliūnas
Pasak doktoranto, saugumo taisyklės ir reikalavimo sistemos politikos tikrai yra ir jos visada pateikiamos viešai, kad kiekvienas naudotojas galėtų susipažinti ir patvirtinti arba atmesti šias taisykles.
„Socialiniuose tinkluose yra nustatytas ir amžiaus cenzas, kurio žmonės vis dažniau nepaiso, nejaučia atsakomybės dėl savo veiksmų virtualioje erdvėje. Svarbu pastebėti, kad tokiu būdu naudotojai kenkia sau, nes nesuprasdami pavojaus, laiką leidžia socialiniame tinkle“, – sakė jis.
Informacinių technologijų grėsmės yra įvairios ir pasižymi kenkėjiškumu, šnipinėjimu bei įrangos ar informacijos užvaldymu. Susidūrus su šiais atvejais, galima prarasti savo santaupas arba veikti prieš savo valią, kad tik asmeninė informacija nebūtų paskelbta.
Vengti nežinomų šaltinių informacijos
Svarbiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir pavojų virtualioje erdvėje – gebėjimas atskirti pramogas virtualioje erdvėje nuo vartotojų asmeninės informacijos.
„Jei nėra galimybės turėti dviejų kompiuterių, reikėtų bent atskirti vieno kompiuterio turinį naudotojo teisėmis: administratorius tvarko, naujina programinę įrangą, antivirusines, diegia ir šalina programinę įrangą, o naudotojas tokių teisių neturi turėti“, – apie patogesnį ir saugesnį turinio apsaugojimą kompiuteriuose pasakoja Š. Grigaliūnas.
Patariama vengti bet kokios informacijos, kuri yra iš nežinomų šaltinių ir nebūti naiviais, nes niekas nieko niekada neleidžia parsisiųsti nemokamai.
„Reikia mokytis, siekti žinių, kurios siejamos su kibernetiniu saugumu, su skaitmenine higiena, su multimedijų valdymu. Manau, reikia ieškoti informacijos arba gauti ją studijų metu, kada studentus mokome ne tik atpažinti programišių, bet ir pabūti juo“, – sako Š. Grigaliūnas.
Kiekvienas, norintis apsaugoti save nuo kibernetinių atsakų, gali padaryti labai daug veiksmų: įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis ir protokolus, kuriais bendrauja jūsų įrenginiai su internetu, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės, skaityti ir pažinti žalingą programinę įrangą. Labai svarbu pasirūpinti elektroninio pašto apsauga. Etika ir legalumas – tai informacija, padėsianti suprasti savo teises ir pareigas kibernetinėje erdvėje.
Feisbuke esame nemirtingi
„Facebook“ yra viena technologinių kompanijų, valdančių žmonių pateiktą, 90 proc. tikslią ir teisingą privačią informaciją. Doktoranto teigimu, ši informacija nėra trinama, net jei vartotojas pašalina nuotraukas iš albumo.
„Mums palikus šį pasaulį, likusieji galės bendrauti su mūsų profiliu nejausdami skirtumo, kad realiai mūsų nėra. „Facebook“ pažangios technologijos vėliau ar anksčiau skaitys mintis, kad mums nereiktų informacijos įvedinėti rankiniu būdu. Tokiu atveju tai jau bus ne profilio informacijos nuotėkio galimybė dėl saugumo spragos, bet visų mūsų ir jūsų neuronų vagystė, pasinaudojant socialiniais tinklais“, – prognozuoja KTU informatikas.
Netrukus atsiras galimybė „būti pamirštam“
Lietuvos piliečiams, turintiems socialinių tinklų paskyras, nėra taikomos išskirtinės teisės privatumo atžvilgiu, palyginus su kitų šalių įstatymais. Visą informacijos prieinamumą, saugumą ir integralumą vartotojas valdo pats.
„2018 m. gegužę bus patvirtintas ir įsigalios naujas Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos įstatymas, atsiras galimybė „būti pamirštam“. T. y. visa turima informacija apie kiekvieną žmogų turės būti ištrinta“, – sako Š. Grigaliūnas.
Patekti į socialinius tinklus yra labai lengva, bet pasitraukti yra ir bus labai sudėtinga. Pasitraukimo procesas tampa reglamentuotas ir paremtas įstatymais.
Į Šarūno Grigaliūno paskaitą „(Ne)saugus internetas“ Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ kviečiame rugsėjo 15 d. 12.30 val. KTU Informatikos fakulteto 310 auditorijoje (Studentų g. 50, Kaunas).
