Interneto amžius leidžia apie žmones sužinoti labai daug, net jei jų nepažįstate: naršymo istorija, bankinių atsiskaitymų informacija, priimti bei gauti skambučiai, ieškoma informacija GPS ir daugybė kitų duomenų gali būti pasiekiami kitiems. Ką daryti, kad šie duomenys nebūtų panaudoti blogiems tikslams ir kokių naujovių galima tikėtis artimiausiu metu pasakoja „Microsoft“ vadovas Centrinės ir Rytų Europos regionui Michaelis Kogeleris.
Interneto amžius leidžia apie žmones sužinoti labai daug, net jei jų nepažįstate: naršymo istorija, bankinių atsiskaitymų informacija, priimti bei gauti skambučiai, ieškoma informacija GPS ir daugybė kitų duomenų gali būti pasiekiami kitiems. Ką daryti, kad šie duomenys nebūtų panaudoti blogiems tikslams ir kokių naujovių galima tikėtis artimiausiu metu pasakoja „Microsoft“ vadovas Centrinės ir Rytų Europos regionui Michaelis Kogeleris.
Michaelis Kogeleris © Bendrovės archyvas
- Kokias naujas tendencijas pastebite ir kaip jos veikia vartotojus?
- Gyvename pasaulyje, kuriame įvairūs duomenys mus pasiekia visose gyvenimo situacijose ir iš skirtingų įrenginių. Pavyzdžiui, mes žinome, kad kompanijos serveriuose yra laikomi 6ZB duomenų. 2020 m. šis skaičius išaugs iki 20ZB duomenų. Tai didžiulis skaičius, 1ZB yra 1 trilijonas GB. Daugiau nei 85 proc. šių nestruktūruotų duomenų sudaro dokumentai, el. laiškai ir vaizdo medžiaga. Puiku turėti visus šiuos duomenis, tačiau su jais reikia kažką daryti, o mes vis dar teturime 24 valandas per parą.
„Microsoft“ kompanijoje mes stengiamės panaudoti tą perteklinį kiekį duomenų suprantamu būdu tiek verslo sprendimuose, kaip „Teams“ ar „Power BI“, tiek namų vartotojų kasdienybėje.
- Esate minėjęs, kad vienas asmuo per dieną palieka maždaug 300 pėdsakų naudodamasis skirtingomis technologijomis: naršydamas, prisijungdamas prie bankininkystės, skambindamas ir t.t. Teoriškai, tai suteikia galimybę jį stebėti 24 valandas. Ar sutinkate?
- Tokia galimybė yra, bet nemanau, kad toks scenarijus nutiks. Jei kompanija laikosi etikos principų ir gerbia klientų privatumą, tai tikrai neįvyks. Nuolat dirbame su vyriausybėmis, reguliatoriais, mūsų rinkos atstovais, pavyzdžiui, „Google“, „Facebook“, kad užtikrintume naują taisyklių rinkinį šiuolaikiniam pasauliui, užkirstume kelią minėtam scenarijui. Ir mes privalome tai padaryti.
Esu užkietėjęs technologijų, dėl kurių paliekame 300 kasdienių skaitmeninių pėdsakų ir kurios palengvina mūsų gyvenimą, gerbėjas. Progresas dirbtinio intelekto srityje ir mechaninis mokymasis padeda ir verslui, ir paprastiems gyventojams, pasinaudoti šiais kasdieniais pėdsakais net nežinant kiek pajėgumų ar sudėtingų algoritmų tam reikia. Pavyzdžiui, neseniai besilankant Belgrade, „Facebook“ parodė, kokius viešbučius ar restoranus pastaruoju metu čia aplankė mano draugai. Tai nėra 24 valandų sekimas, šie žmonės davė sutikimą ir galiausiai jie tikrai padėjo man greitai rasti gražią vietą pavalgyti.
- Ką jūs asmeniškai darote saugodamas savo privatumą?
- Labai paprasta: prieš kažką darydamas, pirma pagalvoju ir perskaitau susitarimą, su kuriuo sutinku. Visuomet apgalvokite, kuo norite dalintis. Pavyzdžiui, „Facebook“ turiu virš 1 500 draugų, bet iš jų tik 20-30 pavadinčiau artimais. Jeigu dalinuosi kažkuo labai asmenišku, tai tik su artimiausiais draugais.
Daugelis neskaito to, ką spaudžia ar su kuo sutinka. Dažniausiai jie turi galimybių apsaugoti savo privatumą ir pasirinkti kuo dalintis, o kuo ne. Visi privalo laikytis privatumo įstatymų ir „Microsoft“ nesidalina jokia klientų informacija be jų sutikimo.
Be to, nediegiu nepatikimos programinės įrangos, visada naudoju naujausius sprendimus ir šios taisyklės turėtų būti taikomos visiems jūsų įrenginiams, nes pasaulinė situacija keičiasi labai greitai.
- Kaip mobiliųjų telefonų technologijos galėtų pasikeisti artimiausiais metais? Šiemet visi laukė legendinio „Nokia 3310“, „Blackberry“ pristatė naują išmanųjį telefoną su klaviatūra ir naujasis „Samsung“ – naujas, bet ne revoliucinis. Galbūt nebėra vietos naujovėms?
- Prieš kelias savaites išbandžiau naująjį „Nokia 3310“ – gražus telefonas, galbūt daugiau tinkantis atostogoms, bet pasigedau galimybių, kurias suteikia šiuolaikiniai išmanieji telefonai. Nežinau, ar „Microsoft“ sugrįš prie telefonų ar ne. Bet jei taip, tai turėtų sudrebinti rinką ir keisti tai, kaip pasaulis naudoja tokius įrenginius.
Asmeniškai naudoju „Samsung S8“ – puikus telefonas, bet ne revoliucinis. Šiandien mūsų telefonai gražesni, greitesni, bet tai joks perversmas. Manau, kad netolimoje ateityje pamatysime esminius pokyčius šioje srityje, nes pažanga vyksta labai greitai – mūsų telefonai kur kas greitesni negu kompiuteriai, naudoti „Apollo 13“ kelionei į mėnulį.
- Kuria kryptimi eina dirbtinio intelekto technologijos?
- Mes dar tik pradedame dirbtinio intelekto kelionę. Yra daugybė apibrėžimų, bet man dirbtinis intelektas – galimybė padėti žmonėms, palengvinant jų gyvenimą, efektyviau išnaudoti ribotą laiką ir versle, ir asmeniniame gyvenimuose. Asmeniškai naudoju daugybę sprendimų pagrįstų dirbtiniu intelektu, kurie padeda man sutaupyti laiko. Pavyzdžiui, „Power BI“ automatiškai peržiūri naujausius duomenis ir įvairias mūsų verslo tendencijas – tereikia įvesti užklausą ir iš šimtų skirtingų šaltinių man suprantamu būdu sistema pateikia duomenis.
Tai aktualu ne tik verslui. Jūsų telefonas yra prijungtas prie „debesies“ ir turi daugybę duomenų apie tai, ką jūs mėgstate. Dirbtinis intelektas ir galia, kurią siūlo „debesis“, gali mums suteikti pagalbą įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jūsų telefonas žino, kur esate, ar turite merginą ar vaikiną, ir kad šiandien yra jos ar jo gimtadienis. Be to, jis žino, kad jis ar ji mėgsta šokoladą, ir kad netoliese esančioje parduotuvėje jam taikoma nuolaida. Štai trumpai, toks yra dirbtinis intelektas ir jūsų telefonas gali pateikti tokias įžvalgas per kelias milisekundes, kol jūs kitu atveju tam skirtumėte kelias valandas.
- Kalbant apie išpirkos reikalaujančių virusų ataką: kokia yra pagrindinė pamoka, kurią reikėtų išmokti?
- Didėjant IT naudojimo mastui įmonėse ir populiarėjant elektroniniams nusikaltimams, apiplėšti banką galėtų vienas programišius. Neseniai ir jūs susidūrėte su panašia situacija savo šalyje, kai buvo įsilaužta į plastinių operacijų paslaugas teikiančios bendrovės duomenų bazes. Tokie pavyzdžiai rodo, kad vadovai, darbuotojai turi keisti savo mąstyseną ir pradėti galvoti apie savo IT infrastruktūros saugumą lygiai taip pat, kaip jie galvoja apie biuro saugumą – užrakintos durys ir stebėjimo kameros nepadės, jeigu turite seną, nepalaikomą, neatnaujintą IT infrastruktūrą.
Kiekvieną dieną mes dirbame ne tik su savo klientais, bet ir su vyriausybėmis bei policija visame pasaulyje, kad galėtume atlaikyti tokias atakas. Norėtume, kad bendrovės laiku atsinaujintų savo programinę įrangą ir išnaudotų visus naujausios versijos privalumus.
- Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad išvengtų tokio tipo atakų?
- Saugumo ekspertai sutinka, kad geriausia apsauga yra šiuolaikiška apsaugos sistema, apimanti naujausias inovacijas. Senesnėms sistemoms, net jei jos yra atnaujintos, dažnai trūksta apsaugos galimybių. Neseniai įvykusi „Wannacry“ ataka yra puikus pavyzdys, parodantis, su kokiomis rizikomis susiduria vartotojas, jei nežino programinės įrangos kilmės šaltinio. Paprastai, nelicencijuotos programinės įrangos naudotojai paliekami be saugos atnaujinimų.
„Debesų“ sprendimai yra būdas išlikti saugiems, nes jie nuolat tobulinami, turi naujausias saugumo priemones ir dideles saugumo specialistų komandas, kurios dirba visą parą, kad užtikrintų klientų duomenų saugumą.
Galiausiai, visi turėtume prisiminti šiuos labai paprastus saugumo patarimus: visuomet atnaujinkite savo programinę įrangą visuose įrenginiuose, stenkitės naudoti naujausią operacinę sistemą ar programinės įrangos versiją, neatidarinėkite elektroninių laiškų ar nuorodų, kurios atrodo įtartinai ar nežinote, nuo ko jas gavote, naudokite kiek įmanoma sudėtingesnius slaptažodžius ir dvigubą autentifikavimą.
Turime prisiminti, kad pažeidimai mūsų kompiuteriuose, sistemose gali paveikti ne tik mūsų produktyvumą, pasiekti privačią informaciją, bet ir pakenkti mūsų reputacijai, kai programišiai randa ir susisiekia su mūsų kontaktais, pateikdami apie mus klaidingą informaciją.
- Ar tai reiškia, kad daiktų interneto (angl. internet of things) amžiuje galima įsilaužti į bet kokius įrenginius? Kompiuterius, išmaniuosius telefonus, televizorius, fotoaparatus ir kt.?
- Automatiškai galite atnaujinti savo kompiuterį, telefoną, planšetę ir kitus kasdienius įrenginius. Bet dauguma žmonių turi maršrutizatorius, kameras, išmaniuosius televizorius ar kitus įrenginius, kurie ne visada automatiškai atnaujinami. Tai didelė problema, kurią rinka bando išspręsti ir įgyvendinti tokias pat saugumo praktikas, kurios galioja mūsų įprastiniuose įrenginiuose. Tuo pat metu mes turėtume aktyviai stengtis apsaugoti tokius įrenginius, pavyzdžiui, aš pats kartą per mėnesį aplankau visas naudojamų išmaniųjų įrenginių gamintojų svetaines ir patikrinu, ar yra prieinamų atnaujinimų.
Programišiai protingi ir nuolat bando surasti naujų saugumo spragų. Tobulėjant skaitmeniniam verslui, įsilaužimo verslas seka iš paskos. Tai tarsi varžybos, kuris bus pirmas – programinės įrangos kompanijos, užtikrinančios saugumą, ar programišiai, radę galimybę įsibrauti. Tai yra ir visada bus žaidimas be pabaigos, todėl mes visi, ypač įmonės, turėtume būti atsargūs ir imtis papildomų veiksmų saugumui užtikrinti.
