Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 25 d. 20:25
Elektrinis sunkvežimis „Renault Trucks E-Tech T“ viena įkrova nuvažiuos 600 km
Lapkričio 25 d. 17:22
„Sony“ pristato pirmąjį „G Master“ standartinį priartinantį objektyvą su pastovia F2 diafragma
Lapkričio 25 d. 14:49
Apsaugokite savo namus: gyventojų klaidos, kurios traukia vagis, ir ekspertų sprendimai
Lapkričio 25 d. 11:20
Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?
Lapkričio 25 d. 08:34
Kaip ištrinti fono paveikslėlį „iPhone“
Lapkričio 24 d. 15:39
Interneto greitis: kaip suprasti, kokio iš tikrųjų reikia?
Lapkričio 24 d. 11:39
Lietuvos ekranų tendencijos
Lapkričio 23 d. 15:27
„Garmin“ pristato pirmąjį didelio formato nardymo kompiuterį „Descent X50i“
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Kaina už nemokamą interneto ryšį – tuščia banko sąskaita

Publikuota: 2017-05-29 13:02
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Evelina Želvytė
Inf. šaltinis: LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Naudojantis nemokamu interneto ryšiu viešose vietose padidėja rizika, kad jūsų kompiuteris gali būti užkrėstas virusu, kuris gali ne tik pakenkti pačiam kompiuteriui, bet ir patekti į jūsų paskyras ar internetinio banko sąskaitas. Kaip LRT RADIJUI sako interneto ekspertas Martynas Vareikis, geriausias būdas nuo to apsisaugoti – nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse, o dar geriau – į slaptažodį įtraukti lietuviškų raidžių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kaina už nemokamą interneto ryšį – tuščia banko sąskaita Naudojantis nemokamu interneto ryšiu viešose vietose padidėja rizika, kad jūsų kompiuteris gali būti užkrėstas virusu, kuris gali ne tik pakenkti pačiam kompiuteriui, bet ir patekti į jūsų paskyras ar internetinio banko sąskaitas. Kaip LRT RADIJUI sako interneto ekspertas Martynas Vareikis, geriausias būdas nuo to apsisaugoti – nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse, o dar geriau – į slaptažodį įtraukti lietuviškų raidžių.

Nors įvairių patarimų, kaip saugiai elgtis tinkle, galima gauti beveik kasdien, pastarosiomis savaitėmis vykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“ parodo, kad žinių vis dar trūksta. M. Vareikis sako, kad duomenų apsauga turėtų prasidėti nuo atsargaus jungimosi prie viešo tinklo. Būtent tada kyla pavojus, kad kenkėjiškos programos pavogs slaptažodžius, o vėliau pasisavins kitus vartotojo duomenis ar net sąskaitose turimus pinigus. Tai programišiai daro dviem būdais.

„Yra du metodai. Vienas angliškai vadinamas „wifi sniffing“, kitas – „wifi fishing“. Pastarasis būdas apgauna ir nuvedama į netikrą svetainę – jūs einate į „Facebook“ , bet jus nuveda į netikrą „Facebook“, kur jūsų slaptažodžiai pavagiami. „Wifi sniffing“ – kai tarp kompiuterių „atsisėda“ dar vienas kompiuteris, kuris skaito jūsų siunčiamus duomenis ir taip pavagia slaptažodžius ir kitus duomenis“, – nurodo specialistas.

Tokių situacijų, pasak pašnekovo, galima išvengti, naudojant saugų slaptažodį. M. Vareikis dalijasi praktiškais patarimais: „Svarbiausia, nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse. Reikėtų susikurti kokį nors algoritmą. Visiems siūlau slaptažodžio pradžioje rašyti svetainės pavadinimą. Jeigu jūsų slaptažodis „Tomas123“, tai, jungiantis prie „Facebook“, naudokite „FacebookTomas123“. Taip galima saugotis nuo to paties slaptažodžio vartojimo.“

Ekspertas taip pat siūlo naudoti kuo įvairesnius slaptažodžius: „Rekomenduoju naudoti slaptažodžius su skaičiais, lietuviškomis raidėmis (ypač lietuviškomis raidėmis). Jos labai saugios, nes tokius slaptažodžius sunku „nulaužti“. Reikėtų naudoti ilgus slaptažodžius. Be to, juos reikėtų keisti kas tris mėnesius. Vis tiek pasigauname virusų, nors jų nepastebime. Jų labai sunku išvengti.“

M. Vareikio tvirtinimu, slaptažodžius reikėtų keisti kas tris mėnesius, kaip tai rekomenduoja daryti bankai. Anot pašnekovo, taip pat slaptažodžiuose geriau nenaudoti angliškų žodžių, kuriuos lengva rasti angliškuose žodynuose: „Tikrai rekomenduoju naudoti lietuviškus slaptažodžius su kuo daugiau lietuviškų raidžių.“

Jungiantis prie viešo interneto tinklo dažnai nepakanka tik prisijungimo vardo ir slaptažodžio. Pavyzdžiui, oro uostuose vartotojas turi įvesti gimimo datą, šalį, iš kurios skrendama, galutinį tikslą, o kartais – dar daugiau detalių. To paties gali būti reikalaujama ir kitose vietose. Pasak M. Vareikio, jei jungiantis prie viešo tinklo reikia pateikti daugiau duomenų, nei vartotojo vardas ir slaptažodis, tokio prisijingimo reikėtų vengti.

„Nebent labai skubus atvejis, labai reikia, tada galima rizikuoti. Bet geriausia pasidalinti internetu iš savo telefono ir jungtis per telefono internetą, nes tai – saugiausias variantas“, – tikina M. Vareikis.

Vis dėlto kartais vis tiek tenka jungtis prie viešo tinklo. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar telefone bei kompiuteryje neveikia kenkėjiška programa. Pašnekovas pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį: „Jeigu kompiuteris iš niekur nieko pradeda labai stipriai dirbti, tai viskas aišku – su jūsų kompiuteriu „kasa“ bitkoinus – virtualios valiutos pinigus. Kiti požymiai: pradeda „šokinėti“ daug reklamų, jūsų elektroniniame pašte ištrinti laiškai, prie jo kažkas prisijungė ir pan.“

Pasak interneto eksperto, atskirti kenkėjiškus laiškus nėra paprasta: „Jeigu sunku atskirti, ar laiškas tikras, bet jis kelia nerimą, siūlau įvesti nurodytos svetainės adresą į naršyklę pačiam, ranka, nespausti jokių nuorodų elektroniniame pašte. Dar galima pažiūrėti, iš kokio elektroninio pašto laiškas siunčiamas.“

M. Vareikis priduria – siuntėjo elektroninio pašto adreso patikrinimas šiais laikais naudos gali ir neduoti, nes programišiai patobulėjo ir dažnai naudoja teisingą adresą. Dėl to, anot specialisto, tokių laiškų reikėtų pasisaugoti.

„Tai vyksta kiekvieną dieną. Aš pats gaunu tuos netikrus laiškus, kuriuose sako „tavo „PayPal“ paskyra buvo užrakinta“, nors iš tikrųjų viskas gerai. Tiesiog tokius elektroninius laiškus reikia ignoruoti. Elektroniniame pašte yra mygtukas „Mark as Spam“ – „Pažymėti kaip šiukšlę“. Taip pažymėjęs daugiau iš to serverio nebegausi laiškų, bus ramu. Kai kuriuose serveriuose, pavyzdžiui „Spamhaus“ galima papildyti duomenų bazę ir pasakyti – gavau kenkėjišką elektroninį laišką iš šio elektroninio pašto adreso.“

Pastebėjus ne tik įtartinus laiškus, bet ir didesnę viruso daromą žalą, reikėtų imtis tam tikrų priemonių, rekomenduoja specialistas, nes programa gali ne tik paveikti kompiuterį, bet ir patekti į jūsų banko sąskaitas.

„Jeigu praradote pinigus iš „PayPal“ sąskaitos, reikėtų skambinti į „PayPal“, jeigu iš banko – į banką. Pinigus tikrai atgausite. Reikia pasikeisti visus slaptažodžius, prisiminti, kur naudojote tuos pačius. Taip pat būtų gerai „prasivalyti“ kompiuterį, o dar geriau – perrašyti operacinę sistemą“, – sako M. Vareikis.

Jo tvirtinimu, būtent tokią kainą gali tekti sumokėti už naudojimąsi nemokamu internetu. Specialistas dar kartą akcentuoja, kad svarbiausia – saugus slaptažodis.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama