Kuo skiriasi stacionarūs žaidimų kompiuteriai nuo paprastų

Stacionarūs žaidimų kompiuteriai žavi ne vieną kompiuterių entuziastą. Kodėl? Juk tai toks pats kompiuteris, tik galingesnis... Už tokią nuomonę pyksta dauguma „geimerių“, kurie greičiausiai dar savo rankomis pasitobulino savo kompiuterius, kad šie teiktų maksimalų malonumą.

Šiame straipsnyje diskutuosime apie tai, kuo skiriasi stacionarūs žaidimų kompiuteriai nuo paprastų „dėžučių“.

Kompiuterių „tiuningas“

Vienas iš pagrindinių dalykų, kuo skiriasi tikro žaidimų mėgėjo kompiuteris nuo paprasto AK – „tiuningas“. Panašiai, kaip ir su automobiliais – kompiuteriui galima pagerinti galią, spartą, pridėti daugiau diskų, taip pat apkarstyti korpusą įvairiomis šviečiančiomis detalėmis. Net žaidimų pelės kilimėlis švyti visomis spalvomis, nes jame įmontuotos LED lemputės (turime omenyje tokius produktus kaip „Qck Prism“ ar „Razer Firefly“), jau nekalbant apie pelytę ar kitus elementus. Kaip ir automobilių pasaulyje, egzistuoja ir prasto skonio „tiuningas“, tad ne visi modifikuotos išvaizdos stacionarūs kompiuteriai žaidimams atrodo idealiai. Bet jei šeimininkui patinka, kodėl gi ir ne?..

Didelis dėmesys... aušintuvui

Paprastuose asmeniniuose kompiuteriuose aušintuvas yra gana paprastas, nebrangus, be to, jis dirba gana garsiai. Jo funkcija – aušinti korpusą iš vidaus, kad išvengtų perkaitimo ir kitų problemų, susijusių su temperatūrų skirtumu. Kuo spartesnis ir galingesnis procesorius ir jo apkrovimas žaidimų metu, tuo labiau jis įkaista, todėl aušinimas būtinas. Paprastas aušintuvas gali ir nepadėti, todėl stacionarių žaidimų kompiuterių savininkai ieško kokybiškų aušintuvų. Kai kurie jų vėsina jau nebe oru, o vandeniu ar kitu skysčiu.

Atrodo, kad kai kurie gamintojai žengia dar toliau. Jau galima užsisakyti specialų monobloką motininei plokštei, kur „Ryzen“ procesorius vėsinamas specialiu skysčiu – „EK-FB ASUS C6H RGB Monoblock – Nickel“. Tiesa, šis monoblokas yra skirtas tik „ASUS® ROG Crosshair VI Hero“ motininei plokštei su naujausiu „AMD Ryzen“ procesoriumi.

Kadangi aušintuvai yra įmontuoti korpuse, jie dar turi ir specialų LED apšvietimą, kad pridėtų „kosminio“ įvaizdžio kompiuterio dėžei. Paprastuose stacionariuose kompiuteriuose tokių švieselių paprastai nėra.

Atmintis

Šiuolaikiniai žaidimai yra godūs atminčiai. 1 TB talpos diskas yra laikomas per silpnas bet kokiam rimtesniam žaidimų kompiuteriui. Dėl to žaidimų mėgėjai patys perkasi papildomus atminties diskus ir juos montuoja. Paprastai žaidimų kompiuteris turi kelias laisvas jungtis tokiems diskams, prie kurių galima jungti ir SSD ir HDD. Kitas įdomus dalykas – dauguma žaidimų kompiuterių pereina prie SSD diskų. Bent jau paleidimas vykdomas iš SSD disko, o atmintis kaupiama kitame 1–2 TB HDD. Kodėl taip? SSD diskas greičiau dirba su informacija, todėl paleisti kompiuterį greičiau galima iš SSD disko – vos per keletą sekundžių. Minimalaus 120 GB SSD visiškai pakanka Windows operacinei sistemai paleisti ir valdyti. Žaidimai kraunami iš SSD taip pat, tačiau jų sugeneruojami failai saugomi HDD. Tai užtrunka kiek ilgiau, tačiau jų išsaugoti galima kur kas daugiau.

Priežastis, dėl kurios vis dar naudojami HDD, yra kaina. 1 TB kietasis diskas kainuoja apie 50 eurų (kompiuterių gamintojai gauna dar pigiau iš tiekėjo), o tokios pat talpos SSD diskas – apie 300 eurų. Tai 6 kartus brangiau, todėl ir dirbama kombinuojant pigius SSD su talpiais HDD.

Aišku, darbinė atmintis žaidimų kompiuteriuose yra nepalyginamai didesnė – 8–16 GB.

Vaizdo subtilybės

Kiekvienas stacionarus kompiuteris turi kelias plokštes ir kortas – motininę plokštę, vaizdo plokštę, garso plokštę ir tinklo kortą. Žaidimams svarbus aiškus ir tikslus vaizdas, perduodamas į monitorių ar televizorių, todėl vaizdo plokštės turi būti tikrai galingos ir turėti daug atminties. Ji reikalinga tam, kad vaizdo duomenys būtų sklandžiai transliuojami į monitorių.

Šiuo metu aršiausia kova vyksta tarp „Nvidia GeForce GTX“ serijos ir „AMD Radeon RX“ ir panašu, kad „GeForce“ šią kovą laimi. Viena iš geidžiamiausių vaizdo kortų yra „Nvidia GeForce GTX 1080 Ti“. Šis „žvėris“ jau gali dirbti su 4K raiškos vaizdu, nors 60 kadrų per sekundę vaizdo dar negali generuoti.

Geidžiamiausias, bet ar perkamiausias? Tikrai ne, nes kainuoja daugiau nei 700 eurų. Artimiausias konkurentas – „AMD Radeon RX 580“. 4K raiškos dar neturi, bet puikiai dirba su Full HD raiška (1080 p). Ir svarbiausia, yra įperkamas daugeliui žaidimų mėgėjų, nes kainuoja apie 250 eurų.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu laukia 4K raiškos produktai ir šių modelių kainų kritimas.

Stacionarūs kompiuteriai namuose paprastai dirba su gana paprastomis vaizdo plokštėmis, nes filmams žiūrėti ir naršyti internete jų galingumo visiškai pakanka.

Dabartinis metas yra gana reikšmingas žaidimų kompiuteriams, nes į žaidimų rinką braunasi nauji žaidėjai – virtualiosios realybės akiniai. O konkrečiai „Oculus Rift“ ir „HTC Vive“. „Playstation VR“ yra naujausi VR akiniai, kuriems jau dabar pranašaujama šviesi ateitis. Kuo čia dėti žaidimų kompiuteriai? Tuo, kad patys akiniai yra pakankamai silpni, kad generuotų kokybišką vaizdą iš sudėtingų žaidimų. Laiko klausimas, kada žaidimų kūrėjai pritaikys VR akiniams visą aplinką, o tai aplinkai generuoti reikės galingų mašinų. Taigi jungsime VR akinius prie galingų žaidimų kompiuterių ir pasinersime į tokius pasaulius, apie kuriuos dabar tik galime pafantazuoti.